„Kolegijos tikrai nenumirs. Kasmet abiturientų mažėja 7 procentais. Per dešimtmetį tikrai labai sumažėjo tas skaičius, bet regioninėms kolegijoms reikia padėti kitais būdais. Šita sistema kaip tik bus, mano galva, palankesnė kolegijoms, nes, ko gero, galėsime atskirti priėmimą ir neleisti perpumpuoti valstybės finansuojamų vietų iš kolegijų į universitetus. Kaip tik apie tai dabar kalbame ir konstruojame mechanizmą“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ patikino A. Monkevičius.

Ministras akcentuoja, kad dabartiniai nustatyti stojimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijų programas minimalūs reikalavimai yra „griozdiški“, todėl, pasak politiko, juos reikia koreguoti.

„Mano galva, griozdiški dabar yra minimalūs reikalavimai. Pirmiausiai trys privalomi išlaikyti egzaminai: lietuvių kalba, užsienio kalba ir matematika. Dar reikalavimas, kad jų vidurkis būtų ne mažiau kaip 40. Kitas blokas, 5 geriausi mokykliniai (metiniai pažymiai. – ELTA). Stojant į universitetus jų vidurkis turi būti 7, o į kolegijas – 6. Ir dar vienas reikalavimas – vadinamoji kartelė. Stojant į universitetus konkursinio balo lygis turi būti 5,4, o į kolegijas – 5,3“, – reikalavimus stojantiems į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas vardino A. Monkevičius.

Pasak A. Monkevičiaus, dėl to ir buvo inicijuotas siūlymas vietoje privalomojo užsienio kalbos egzamino suteikti galimybę rinktis biologiją arba chemiją.

„Nuo kitų metų aš pasiūliau, kad vietoje užsienio kalbos (egzamino. – ELTA) galėtų pasirinkti biologiją, chemiją, nebūtinai užsienio kalbą“, – teigė jis.

Ministras taip pat akcentuoja, kad valstybė turėtų palikti galimybę pačiam studentui rinktis studijų kryptį. Visgi, pasak jo, valstybė turėtų didesnėmis stipendijomis studentus skatinti stoti į tas programas, kurių reikia darbo rinkai.

„Pereiti nuo to, kad valstybė siūlo stoti į tam tikras programas ar programų grupes, kurių reikia darbo rinkai, ir visgi rinktis pačiam asmeniui, kur jis nori stoti. O kur valstybei reikia, kad skatintume“, – savo įžvalgomis dalinosi švietimo, mokslo ir sporto ministras, pabrėždamas, kad tokią praktiką taiko Lenkija ir kitos šalys.

ELTA primena, kad šiemet nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos – balų aritmetinis vidurkis: nuo praėjusių metų buvo reikalaujama, kad stojantiesiems į universitetus jis būtų ne mažesnis negu 40, o stojantiesiems į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pažymi, kad, atnaujinus minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2020 m., stojamojo balo kartelė išlaikoma tokia pat kaip pernai – minimalus konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3. Tai leis užtikrinti, kad į valstybės finansuojamas vietas galėtų pretenduoti studijoms pasiruošę stojantieji, o ne visi, kurie tik išlaikys brandos egzaminus.