Kaip pabrėžia ministrė, iš viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc. – tai ženkliausias teigiamas pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Pastaraisiais metais lėšos atlyginimams mokslo sektoriuje didinamos sistemiškai, kyla ne tik dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, bet ir doktorantų stipendijos.
2018 m. aukštosioms mokykloms skirtos lėšos – 23 mln. eurų – sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti 20 proc. 2019 m. pradžioje aukštosios mokyklos pateiks ataskaitas, kaip šios lėšos buvo panaudotos.
Situaciją aptarus su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais, priimtas sprendimas indeksuoti studijų kainą. Nutarta ją universitetams didinti 12 proc., o kolegijoms 15 proc., siekiant stiprinti kolegijų studijas, mažinti aukštojo mokslo finansavimo sistemos netolygumus.
Tikslinant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio padidinimui papildomai skirtos lėšos perskirstomos indeksuojant studijų kainas ir pagal mokslo rezultatus.
Pavyzdžiui, 2019 m. vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1439 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1252 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2547 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1618 eurų. Indeksuotos kainos bus taikomos 2018 ir ankstesniais metais priimtiems studentams.
2019 m. mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus planuojama didinti dar apie 16 proc. vidutiniškai, tam papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus nusistato pačios aukštosios mokyklos.
Nuo 2019 m. beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų–ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.
ŠMM inf.
