„Švietimas yra mano pagrindinis prioritetas“, - spaudos konferencijoje prieš paskaitą VU pabrėžė Dalai Lama, save vadindamas vienu iš septynių milijardų žmonių.

Paklaustas, koks geriausias dvasinio mokymo kelias, Dalai Lama pabrėžė, kad mes visi esame žmonės, bet tuo pačiu ir skirtingi - ne tik išvaizda, bet ir emociškai, savo branda, tikėjimu. Kaip kaskart susitikimuose pabrėžia Dalai Lama, svarbi ir tradicija, kurioje kiekvienas esame gimęs, augome ir gyvename.

„Visi mes norime laimės. O kuo daugiau atjautos, tuo daugiau laimės. Baimė tik ėda organizmą“, - paklaustas, kaip turėtų būti organizuojamas švietimas, sakė Dalai Lama.

Dalintis įžvalgomis apie politiką ir politikus Dalai Lama nebuvo linkęs.

„Kad ir kur keliaučiau, man svarbiau yra susitikti su žmonėmis, o tik tada - su keliais lyderiais“. Taip į klausimą, kaip vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą su juo nesusitikti, atsakė Dalai Lama.

„Laikau ją tik dar vienu žmogumi“, - pridūrė Tibeto dvasinis vadovas.

Pasak Dalai Lamos, nepriklausomybė - ilgas kelias, ir jei Baltijos šalys, tarp kurių Lietuva, mini 100 metų sukaktį, Tibeto žmonėms tai vis dar siekiamybė.

„Visi septyni milijardai žmonių myli laisvę. Asmeninę laisvę. Jūs pasiekėte pamatinės žmogaus teisės - laisvės ir ja džiaugiatės. Labai sveikinu Lietuvos žmones“, - sakė Dalai Lama.

Nobelio taikos premijos laureatas neapsiribojo įžvalgomis apie švietimą, mokslą, politiką, taip pat kalbėjo apie draugus ir meilę, kuri yra visa ko pagrindas, brolystę, seserystę, būtinybę stabdyti nesantaiką, visų pirma, pradedant nuo savęs.

Gražiausias Nobelio taikos premijos laureato prisiminimas, kuriuo dalijosi neformaliame susitikime trečiadienio rytą, - apie mamą ir vaikystės namus.

Kaip skelbė ELTA, Lietuvoje viešintis Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Lama Užupyje esančiame Tibeto skvere trečiadienį pasodins Lietuvos 100-mečio obelį ir aplankys jo garbei Vilnelės krantinėje surengtą Jurgos Ivanauskaitės fotografijų parodą „Tibetas - kita realybė“.

Parodoje ant Vilnelės krantinės, tarp Užupio Undinėlės skulptūros ir Tibeto skvero, eksponuojama 10 didelio formato J. Ivanauskaitės fotografijų iš jos kelionės po Tibetą 1998 metais.

ELTA primena, kad vieno garsiausių moderniųjų laikų budizmo vienuolių, Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV vienuoliškasis vardas - Tenzinas Gyatso.

Gimęs 1935 m. liepos 6 d. Tibete, Dalai Lama apkeliavo visą pasaulį, 1989 m. buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Kaip yra pasakojusi dvasinio lyderio mama, būdamas visai mažas jis dažnai kartodavo tėvams esantis iš Centrinio Tibeto ir kad turės grįžti bei visus nusivesti ten. Mėgstamiausias jo žaidimas buvo susikrauti daiktus, su visais atsisveikinti ir apsimesti, kad išjoja ant įsivaizduojamo arklio.

1940 m., būdamas 5-erių metų, Dalai Lama buvo nugabentas į Potalą ir oficialiai paskelbtas dvasiniu Tibeto vadovu. Religinį mokymą jis pradėjo būdamas 6 metų, mokėsi logikos, Tibeto meno ir kultūros, sanskrito, medicinos ir budistų filosofijos.

Baigė Drepungo, Seros ir Gandeno vienuolynų universitetus. 1953 m., būdamas 18-os metų, gavo teologijos ir metafizikos mokslų daktaro laipsnį, visus egzaminus išlaikė su pagyrimu.

Tibeto vyriausybės vadovu Dalai Lamai XIV tapo 1950 metais, būdamas 15-os.

1959 m. prasidėjus sukilimui Tibete, Dalai Lama XIV ir artimiausi jo patarėjai bei keli tūkstančiai pasekėjų pabėgo į Daramšalą, miestą Šiaurės Indijoje ir ten įkūrė ištremtą Tibeto vyriausybę.

Į Indiją pasitraukusį Dalai Lamą Kinijos Liaudies Respublika vadino atgyvenusios religijos judėjimo simboliu, separatistu, pasisakančiu už Tibeto nepriklausomybę, bei sukilimų Tibete kurstytoju.

Jo paties veikla rodė ką kita. Pirmaisiais tremties metais Dalai Lama XIV kreipėsi į Jungtines Tautas Tibeto klausimu, kvietė paversti Tibetą taikos zona, sustabdyti masinį etninių kinų perkėlimą į Tibetą - kinizaciją, suteikti savo tautiečiams žmogaus teises ir demokratines bei religines laisves, nebesinaudoti Tibetu ir jos tautiečiais, gaminant branduolinius ginklus bei laidojant branduolines atliekas, taip pat siekti rimtų derybų dėl ateities.

1980-aisiais Dalai Lama XIV pradėjo bendradarbiauti su psichologijos, neurobiologijos, kvantinės fizikos ir kosmologijos mokslininkais, taip siekdamas padėti žmonėms pasiekti ramybę.

Tibeto budizmo dvasinis lyderis pagal Bodisatvos tradiciją paskyręs savo gyvenimą žmonijai. Jis parašė daugiau nei 110 knygų, dalyvavo šimtuose konferencijų, paskaitų ir seminarų didžiuosiuose universitetuose ir institucijose visame pasaulyje.

Kitaip nei jo pirmtakai, Dalai Lama XIV susitiko su daugelio šalių lyderiais ir aplankė 67 šalis 6 žemynuose. Lietuvoje lankėsi 1991, 2001, 2013 metais.

Dalai Lama XIV apibūdinamas kaip charizmatiškas oratorius. Jo skleidžiama žinia visuomet akcentuoja taikos ir atjautos žmonėms visame pasaulyje svarbą.

Nobelio taikos premijos laureatas pasisako už politiką be smurto net ekstremalios agresijos akivaizdoje.