Ugdome vadinamąją Z kartą. Jie netoleruoja suvaržymų, labai greitai adaptuojasi yra inovatyvūs bei dinamiški. Įprasti mokymo (-si) būdai jiems tampa nebepatrauklūs. Jie nori mokytis įdomiau, žaismingiau, mokymąsi siedami su asmenine patirtimi. Mokykla privalo keistis, prisitaikydama prie naujos kartos poreikių.

Sėkmingos pamokos receptas: kaip pamoką padaryti įvairesne, kūrybiškesne ir įdomesne?

- Kuris mokymo metodas geriausias?

Prastų, netinkamų metodų nėra. Turėtų būti taikomi įvairūs metodai, nes ir mokinių mokymosi stiliai yra skirtingi.Vaikai vystosi ne išmokdami teisingus atsakymus, bet priimdami iššūkius, spręsdami konkrečias problemas ir klausimus. Mokytojui tokioje situacijoje pagelbėja tinkamai pasirinkta mokymo strategija, vadinama aktyviuoju mokymo (-si) modeliu.

Vienas mokytojas pasako tiesą, kitas – išmoko ją atrasti.

Mokytojas turi būti ne tik informacijos teikėjas, organizatorius, auklėtojas, bet ir ugdymo (-si) proceso skatintojas, vadovas. Postmodernioje žinių visuomenėje kinta ugdymo (-si) tikslai, jų kaskart daugėja. Mokytojas privalo atrasti būdų ir metodų parengti mokinį mokytis visą gyvenimą.

Tik patys patirdami ir taikydami žinias praktiškai, mokiniai išmoks efektyviai ir konstruktyviai mokytis. Todėl mokytojas privalo išmanyti tradicinius ir modernius ugdymo(si) metodus, sugebėti juos taikyti. Svarbu žinoti, kad tik besimokant įvairiais metodais įgyjama ir žinių, ir gebėjimų.

Modernūs metodai tobulina asmenybę
2018 m. vasario 20 d. ir balandžio 5 - 6 dienomis Pavilnio pagrindinėje mokykloje vyko seminarai – mokymai mokytojams.

Seminaruose paliestas ypač aktualus klausimas apie modernių ugdymo metodų (tai metodai, kurie nėra dažnai taikomi, bet yra reikšmingi šiuolaikinio ugdymo procese) taikymą pamokose.

Modernieji metodai padeda mokiniui pasijusti asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių.
Jie jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas, kūrybiškumas, pasitikėjimas savimi, mokymosi motyvacija, gerėja mokymosi pasiekimai.

Pirmąją seminaro dieną dalyviai susipažino su ugdymo proceso individualizavimu ir diferencijavimu.

Individualizuotas ugdymas – tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų, kad jie mokosi ir patirties įgyja ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje. Individualizuotas ugdymas planuojamas ir organizuojamas remiantis mokinio poreikių ir patirties pažinimu. Individualizavimas padidina mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga kompetencijoms ugdyti.

Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, poreikiams, mokymosi stiliams. Diferencijuojant klasės mokiniai skirstomi į grupes. Jos sudaromos homogeniškos – pagal sugebėjimų lygį arba mišrios – įvairių gebėjimų, kai stipresni mokiniai padeda mažiau sugebantiems.

Balandžio 5 d. seminaro dalyviai susipažino su aktyviais ugdymo metodais. Antrąją mokymų dieną pedagogai buvo supažindinti su individualios mokinių pažangos pažinimo, stebėjimo, skatinimo, vertinimo ir įsivertinimo būdais.

Pamoką planuojame ne kaip faktų, įvykių, užduočių rinkinį, bet kaip mąstymo procesą nuolat sau ir mokiniams keldami klausimus: Kodėl? Ar tikrai? O kas, jeigu? Kas toliau?

Mokomasi tyrinėjant, eksperimentuojant, atrandant, išrandant, kuriant ir bendraujant. Ugdymasis pagrįstas dialogu ir jo metu gaunama informacija, gimsta naujos idėjos, susikuria prasmės.

Pavilnio pagrindinės mokyklos bendruomenė