Valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose 8 proc. padidintas matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Didinant šioms studijoms valstybės finansavimą, atsižvelgta į absolventų įsidarbinimo rodiklius, stojančiųjų pasirengimą studijuoti, studijų krypčių vertinimo rezultatus.
Sveikatos apsaugos ministerija siūlė bene du kartus didinti priimamų slaugytojų ir akušerių skaičių, „Investuok Lietuvoje“ – 15 proc. didinti elektros, elektronikos, mechanikos inžinierių skaičių. Įvertinus „Investuok Lietuvoje“ ir asociacijos INFOBALT siūlymus bei įsidarbinimo rodiklius, bene 50 proc. didinamas priėmimas į inžinerijos, technologijos, informatikos bei fizinius mokslus kolegijose. Koleginis sektorius stiprinamas įvertinus ne tik darbdavių bei ekspertų argumentus, bet ir studijų krypčių vertinimo rezultatus bei stojančiųjų pasirengimą studijuoti.
ŠMM kartu su Žemės ūkio ministerija inicijavo pokyčius žemės ūkio specialistų rengime: 36 proc. didinamas žemės ūkio ir veterinarijos mokslų studijų vietų skaičius kolegijose. Patvirtinus Žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir maisto produktų gamybos sektoriaus profesinį standartą, bus išgryninta, kokio lygmens ir kokių kvalifikacijų specialistų reikia žemės ūkio sektoriui. Taip pat siekiama plėtoti universitetų ir kolegijų bendradarbiavimą rengiant žemės ūkio specialistus, subalansuoti ir optimizuoti žemės ūkio studijų programų pasiūlą bei pritaikyti verslo poreikiams.
2018 m. pedagoginių studijų vietos numatomos atsižvelgus į pedagogų poreikio tyrimo rezultatus. Priėmimui į pirmąją pakopą numatoma skirti finansavimą pradinio, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei integruotų gamtos mokslų pedagogams, kurių labiausiai trūksta.
2018 m. bendras menų studijų vietų skaičius, lyginant su 2017 m. nekinta – 645. Menų studijų vietos 2018 m., kaip ir 2017 m., telkiamos į 2 menų akademijas (VDA ir LMTA).
„Šiemetiniame priėmime į aukštąsias mokyklas valstybės finansuojamas studijų vietas skirstėme įvertinus pasiūlos ir paklausos tendencijas, pagal darbo rinkos poreikį peržiūrint universitetinio ir koleginio sektoriaus proporcijas. Darydami sprendimus, aktyviai konsultavomės su atskirų sektorių atsakingomis institucijomis ir ekspertais”, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Šiais metais pradedama įgyvendinti Vyriausybės nuostata dėl nemokamo bakalauro studijų. Tad valstybės lėšomis galės studijuoti daugiau pirmakursių negu anksčiau – t.y. visi, kurie peržengs stojamojo balo kartelę ir pretenduos į valstybei reikalingas studijų programas, kur galimas specialistų poreikio planavimas.
Šiais metais mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė kiek padidinta lyginant su pernai ir siekia 3,6 balo stojant į universitetus ir 2 balus į kolegijas, praneša ŠMM.
Numatoma, kad valstybės finansavimą 2018 m. gaus apie 16,7 tūkst. universitetų ir kolegijų bakalauro studijų studentų, tai 2,2 tūkst. daugiau nei pernai. Priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas 2018 m. siūloma skirti 9,6 mln. eurų, tai 1,2 mln. eurų daugiau, nei buvo numatyta 2017 metais.
