Siūlymai trečiadienį Universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, studentų organizacijų, darbdavių atstovams, Seimo nariams buvo pristatyti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Įstatymas tobulinamas, kad jis atitiktų valstybės, darbo rinkos ir studijuojančiųjų poreikius, sudarytų prielaidas aukštojo mokslo kokybei ir studijų prieinamumui.
Kaip pabrėžė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, nei visuomenė, nei darbdaviai nėra patenkinti esama situacija, universitetų ir kolegijų parengiamais specialistais. Aukštosios mokyklos turėtų keisti programas, kad pritrauktų daugiau studentų. Todėl įstatymo pakeitimuose siūloma naujovė – valstybės finansavimas aukštosioms mokyklos būtų skiriamas ir priėmimas vykdomas ne į studijų programą, kaip yra dabar, o į studijų kryptis. Tai leistų geriau paskirstyti išteklius, tiksliau planuoti, geriau atitiktų darbo rinkos poreikius.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos būtinos ir todėl, kad dėl mažėjančio gimstamumo 2020 metais Lietuvoje bus maždaug 25 proc. mažiau studentų, nei yra dabar. Dėl to turime didesnį dėmesį skirti studijų kokybei, studijas padaryti prieinamesnes jauniems žmonėms.
Viena iš numatomų naujovių – aukštųjų mokyklų sutartys su valstybe. Aukštoji mokykla ir švietimo ir mokslo ministras sutartį pasirašytų 3 metams. Šioje sutartyje bus išdėstyti aukštosios mokyklos strateginiai tikslai, ištekliai, moksliniai tyrimai ir meninė veikla, studijų kryptys, mokymosi visą gyvenimą veiklos ir kt. Sutartys užtikrintų aukštojo mokslo veiksmingumą, reikalingų specialistų rengimą. Numatoma į doktorantų rengimą įtraukti darbdavius, tai yra, pažangias įmones, kuriose atliekami reikšmingi moksliniai tyrimai. Doktorantūra su aukštųjų technologijų verslo įmonėmis skatintų didelės pridėtinės vertės ekonomiką.
Taip pat siūloma atsisakyti studijų stipendijų privačiose aukštosiose mokyklose.
Naujame Mokslo ir studijų įstatymo projekte taip pat siūloma suteikti palankesnes stojimo sąlygas išeivijai.
Dėl studijų finansavimo siūlomos trys alternatyvos. Pirmoji – būtų pagerintos studentų skolinimosi sąlygos studijų kainai padengti. Paskolas, suteikiamas studentams, administruotų ne komerciniai bankai, o Valstybinis studijų ir mokslo fondas, jų grąžinimas būtų siejamas su pajamomis. Kitas siūlymas – už studijas mokėtų tik tie studentai, kurie turėtų akademinių skolų. Fiksuota įmoka universitetuose būtų 2400 Lt per metus, o kolegijose – 1800 Lt. Šis siūlymas iš valstybės pareikalautų papildomų lėšų, maždaug 40 mln. litų per metus. Trečioji alternatyva – visiems studentams įvesti vienodą studijų įmoką. Tačiau tokiu atveju reikėtų keisti Konstituciją, kurios 41 straipsnis nurodo, jog gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.
Po Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų pristatymo Seime vyko diskusija, į kurią gyvai įsitraukė aukštųjų mokyklų dėstytojai, Seimo nariai, studentai. Žvelgiant į platesnį kontekstą, iki 2020 m. Europai reikės dar 16 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. ES yra numačiusi tikslą iki 2020 metų pasiekti, kad aukštąjį išsilavinimą būtų įgiję bent 40 proc. jaunų žmonių. Lietuvoje jau dabar yra 48,3 proc. įgijusių aukštąjį išsilavinimą, todėl mūsų tikslas turėtų būti gerinti studijų kokybę ir atitikimą darbo rinkai. Taip pat subalansuoti švietimo sistemą, pagerinti profesinių mokyklų prestižą. Bet pasak Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidento Armino Varanausko, Lietuva turėtų būti ambicingesnė, nes esame bene vienintelė valstybė Europoje, norinti mažinti išsilavinusių žmonių skaičių. Jis taip pat pritarė daugelio kalbėjusių pastebėjimui, kad nėra gera situacija, jei į aukštąsias mokyklas įstoja asmenys su gana žemais balais.
Kaip pabrėžė ministras D. Pavalkis, apibendrindamas diskusiją, bendras sprendimas kol kas nerastas. Dėl to su plačiąja visuomene bus diskutuojama ir toliau.
Parengta pagal smm.lt informaciją
