„Vyksta normalus procesas, galėčiau tai pavadinti reformos įsibėgėjimu“, - aukštojo mokslo reformą apibendrino J. Petrauskienė. Ministrė taip pat pabrėžė, kad aukštojo mokslo pertvarka yra viena sudėtingiausių pertvarkų Lietuvoje.
Ministrė pabrėžė, kad yra pateikti siūlymai ir finansinės investicijos pačioms akademinėms institucijoms. Anot jos, kone kasdien aukštųjų mokyklų senatuose ir tarybose vyksta posėdžiai, kuriuose Vyriausybės pateiktas planas yra svarstomas. Pasak ministrės, iki lapkričio 17 d. iš aukštųjų mokyklų laukiama formalių atsiliepimų, kuriuos lapkričio 22 vėl svarstys Vyriausybė.
J. Petrauskienė patikino, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) su akademine bendruomene komunikuoja nuolatos.
Jos teigimu, aukštojo mokslo reformos vienas pagrindinių tikslų yra investicijos į žmogiškąjį potencialą. Šia kryptimi, anot jos, yra peržiūrėtas ir visas formuojamo biudžeto projektas. Ministrė pabrėžė, kad Lietuvos dėstytojų atlyginimai yra beveik 4 kartus mažesni negu užsienio šalyse. Šį atotrūkį ketinama mažinti artimiausiu metu.
Kitų metų biudžeto projekte yra papildomai numatyta 22,6 mln. eurų dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams didinti. Anot jos, tai yra didžiausia per nepriklausomybės laikotarpį skiriama suma.
Tačiau kalbėdama apie istorines investicijas į aukštąjį mokslą ministrė pabrėžė, kad ir patys universitetai turi geriau suvaldyti savo išteklius.
„Matydami situaciją, kai atskirose aukštosiose mokyklose vienam akademiniam darbuotojui tenka du ar trys administratoriai, matome ir vidinių rezervų pačiose aukštosiose mokyklose“,- teigė ministrė.
Švietimo ir mokslo ministrė taip pat kalbėjo, kad etatinio apmokėjimo modelis mokytojams yra numatytas įgyvendinti per dvejus metus. Pradžia yra 2018 m. rugsėjo pirmoji. Tam papildomai biudžeto projekte numatyta apie 17 mln. eurų. Taip pat bus reikalingos papildomos investicijos 2019 m. planuojant biudžetą. Tad bendrai, ministrės teigimu, tam reikėtų apie 93 mln. eurų per dvejus metus.