"Vis dažniau girdime įvairių pranešimų apie tai, jog tėvų prašymai yra išmetami į šiukšlių dėžę, kuomet jie prašo savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas Vilniaus krašte, girdime apie 1000 zlotų premijas, girdime apie įvairias mokyklų reorganizacijas, kai lietuviškos mokyklos yra prijungiamos prie nelietuviškų", - kalbėjo mitingo dalyviai.

Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos, valdančios Vilniaus rajono savivaldybę daugelį metų, lyderis Valdemaras Tomaševskis Eltai sakė, jog teiginiai apie diskriminaciją yra iš piršto laužti.

"Vilniaus rajone gyvena 22 proc. lietuvių, o lietuviškų mokyklų vietos sudaro 45 proc.- apie kokią diskriminaciją mes galime kalbėti?", - klausė V. Tomaševskis.

Pasak jo, jeigu mokinio krepšelių trūksta, tai kažkas tuos pinigus turi duoti, ir tai nėra tautinė problema.

"Neįmanoma išlaikyti mokyklų, kur yra dešimt ar keliolika mokinių. Kituose rajonuose seniai jau tokių mokyklų nėra, Vilniaus rajono savivaldybė visaip stengiasi jas išlaikyti", - sakė V. Tomaševskis.

Paklaustas apie darželių trūkumą, politikas pabrėžė, jog ši problema visur yra universali.

"Vilniaus rajone penki nauji darželiai pastatyti per paskutinius dešimt metų - kitose savivaldybėse nepastatyta nei vieno. Aišku, galima triukšmauti, bet tai yra protestas dėl protesto", - sakė Lenkų rinkimų akcijos lyderis.

Anot jo, geriausias pavyzdys yra naujas darželis Nemenčinėje - čia atidarytos 10 naujų grupių, po penkias lenkų ir lietuvių, jose iš viso yra 200 vietų.

Pagrindinis pirmadienio mitingo klausimas buvo Veriškių mokyklos likimas.

Šios mokyklos tėvų bendruomenės atstovė Laura Puraitė teigė, jog jau kelintus metus mokykla gimtąja lietuvių kalba stengiasi išlikti ir teismų pagalba kol kas laikosi. Pasak jos, mokyklos poreikis yra didžiulis, vien Veriškėse yra 30-40 tėvų, kurie nori, kad jų vaikai mokytųsi lietuvių kalbos.

"Ar turėsime lietuviškumo židinį Vilniaus rajone, ar jo neliks?", - klausė L. Puraitė.

Lapkričio 14 d. dėl mokyklos likimo bus sprendžiama Vilniaus rajono savivaldybėje.

Akcijos dalyviai laikė plakatus su užrašais "Ne tautiniam skaldymui", "Atkurkime Lietuvos valstybę Vilniaus krašte", "Lietuvos lenkų akcijos vykdomai segregacijai - Ne", "Reikalaujame iš naujo persvarstyti Veriškių mokyklos klausimą".

Lietuvių švietimo draugijos "Rytas" pirmininkas Algimantas Masaitis teigė, jog Lietuvos piliečiai pietryčių Lietuvoje yra diskriminuojami - jaunos šeimos priemiesčiuose statosi namus, vaikų yra daug, o mokyklos ir darželiai veikia lenkų kalba

Pasak jo, lietuvių grupių yra po vieną, o lenkiškų - kiek nori, tuo tarpu žmonės nori leisti vaikus į lietuvių kalba veikiančius darželius.

Riešėje gyvenanti keturių vaikų motina Jurga Ralytė pasakojo, jog problemų yra daug, bet pagrindinė - vaikų darželis.

"Riešei, Didžiajai Riešei, Bendoriams yra vienas senas darželis, kuris turi 38 vietas, o sąraše šiuo metu yra bent 200 vaikų, taigi dar penki tokie darželiai. Problema sena, niekas jos nesprendžia - vietų neprideda, naujų darželių nestato. Kiti žmonės leidžia vaikus į lenkiškus darželius, kuriuose vietų yra. Buvo atsiradęs poreikis ir vietų lenkiškame darželyje ir jų iš karto buvo padauginta. Tokių eilių lenkiškuose darželiuose nėra. Nenoriu, kad atrodytų kaip kokia fobija, bet tam tikrą tendencingumą, kad mūsų vaikai yra skriaudžiami ir mūsų poreikiai nėra tenkinami tai rodo. Didžioji dalis Riešės (gyventojų - ELTA) vežioja savo vaikus į miestą, tokių būdu jie Vilniuje registruojasi, mažėja elektoratas ir tokiu būdu padėtis Riešėje nėra atspindima nei rinkimų rezultatuose, nei kaip kitaip", - teigė J. Ralytė.

Akcijos dalyviai planavo Vilniaus rajono vadovybei kartu su Lietuvos Konstitucija įteikti reikalavimą peržiūrėti sprendimą dėl Veriškių mokyklos.

Vilniaus rajono savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus ir informacijos specialistė Dorota Levko teigė, jog reikalavimas buvo priimtas ir bus svarstomas savivaldybėje. Detaliau komentuoti padėtį savivaldybės atstovai atsisakė.

Mitinge dalyvavo per 50 žmonių.