Teigiama, kad įstatymą vietos valdžia gali interpretuoti taip, kad esant 2 mokykloms – lietuvių ir lenkų – galimą uždaryti tą, kuri nesurenka minimalaus moksleivių skaičiaus. Tai sudaro sąlygas lenkiškų mokyklų uždarymui.
Seimo narys Leonardas Talmontas, kurio partija atstovauja lenkų mažumai šalyje, Lygių galimybių kontrolieriaus Lietuvoje klausė, ar naujasis Švietimo įstatymas nepažeidžia lenkų mokyklose besimokančių moksleivių teisių, jeigu jie nori mokytis savo gimtąja kalba.
Seimo narys Lenkijos radijui teigė manantis, kad Lygių galimybių kontrolierius atmes jo kreipimąsi. Tuo atveju Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujantis Leonardas Talmontas planuoja kreiptis į teismą.
Pagal naująjį Švietimo įstatymą, lenkų mokyklose padaugės lietuvių kalba mokomų dalykų. Be to, lietuvių bei tautinių mažumų mokyklų abiturientams bus suvienodinamos lietuvių kalbos egzamino užduotys.
Lietuvos lenkai taip pat tvirtina, kad jie patiria kalbinę diskriminaciją atsisakius dvikalbių kelio ženklų tose teritorijose, kuriose lenkų bendruomenės didžiausios.
Taip pat reikalaujama galimybės pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis.

www.lrt.lt