Grįžo vasara ir prasidėjo šiluma, peraugusi į stichinį karštį. Jau pasiektas kritinis lygis, kai dėl alinančių karščių daugėja sveikatos sutrikimų ir didėja ligonių srautas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos, Kardiologijos, Neurologijos, net Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Ypač karščiai tampa pavojingi, kai oro drėgmė didesnė, tuomet ir jutiminė temperatūra dar didėja. Apie karščių keliamas problemas spaudos konferencijoje kalbėjo ir patarimų, kaip per kaitrą išvengti sveikatos problemų pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės laikinai vykdanti direktoriaus pavaduotojo medicinai funkcijas gydytoja anesteziologė reanimatologė Rasa Bracaitė, Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė ir Dovilė Vaičiulienė, Kardiologijos skyriaus gydytoja kardiologė.

Skaudūs nudegimai, greičiau senstanti oda ar netgi odos vėžys – tai dažniausiai įvardijami neatsargaus būvimo saulėje padariniai. Tačiau „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad godus deginimasis saulėje be apsaugos priemonių kai kuriems gali išprovokuoti ir vitiligo ligą, lydimą baltų bei dažnai besiplečiančių dėmių ant odos. Ji dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo jų, ir ką daryti nespėjus šioms užkirsti kelio.

Profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. 44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos. Tokie „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai kelia nerimą gydytojams, nes rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra pakankamai kontroliuojama.

Įvairiose pasaulio šalyse vis dažniau plintanti virusinė liga – beždžionių raupai – kelia daugybę klausimų medikams ir baimę žmonėms. Iš Afrikos atkeliavęs susirgimas virto protrūkiu ir Europos valstybėse, tad grėsmė – iš tiesų reali. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ direktorė medicinai ir šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė pasakoja, jog nors Lietuvoje dar nėra užfiksuotas nei vienas šios ligos atvejis, pravartu žinoti, kaip šį virusą atpažinti bei kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus.

Alergija tam tikriems maisto produktams – sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis tiek mažiems vaikams, tiek suaugusiems. Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, alergijos tam tikriems maisto produktams įprastai pastebimos dar kūdikystėje, nors dalį jų vaikas ilgainiui gali ir „išaugti“.

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.

Remiantis naujausiais Lietuvos higienos instituto tyrimais, lietuviai dažniausiai serga kraujotakos, endokrininėmis, kvėpavimo ir virškinamojo trakto ligomis, kiek rečiau – raumenų, kaulų bei onkologinėmis ligomis. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Aušra Rudinskienė įvardija, jog tai, kokiomis ligomis gresia susirgti, lemia tiek genetika ar paveldimumas, tiek gyvenimo būdas bei įpročiai.

Vasara – paprastai aktyvus renginių metas. Ši vasara taip pat ne išimtis, juolab, kad neseniai atšaukti visi ribojimai, susiję su ekstremaliąja situacija dėl COVID-19 ligos, ir visuomenės noras dalyvauti renginiuose tikriausiai yra didelis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tiek dėl pandemijos, tiek dėl kitų užkrečiamųjų ligų, kurios pastaruoju metu kelia susirūpinimą Europoje ir pasaulyje, visada prieš vykstant į masinį renginį ar į kitus su juo susijusius neformalius susibūrimus, reikėtų atsiminti, kad mūsų sveikatos išsaugojimas labai priklauso nuo mūsų pačių elgesio.

Jeigu vis dar neapsisprendėte, ką sekmadienį padovanoti tėčiui, „Eurovaistinės“ farmacininkas Eimantas Skalandis pataria – pasakykite, kad jis jums svarbus, bei paskatinkite pasirūpinti savo sveikata.

Šiais, sparčiai besivystančių technologijų laikais, nei dienos neįsivaizduojame be išmaniųjų prietaisų – jais naudojamės tiek darbo aplinkoje ar mokantis, tiek leidžiant laisvalaikį. Mėlynos šviesos šaltiniai yra ir beveik kiekvienoje patalpoje – tai mobilieji telefonai, kompiuteriai, planšetės, plokščiaekraniai televizoriai, taip pat ir fluorescencinės bei LED taupiosios lemputės.