Ilgai vyravo įsitikimas, jog onkologinis susirgimas yra paveldima liga. Tačiau pastaruoju metu vis labiau aiškėja pasirinkto gyvenimo būdo ir sunkių ligų ryšys. Šiandien gydytojai įsitikinę, jog nutukimas bei sveikos gyvensenos reikalavimų nepaisymas ne tik lemia širdies ar kitų organų problemas, bet ir gali tapti vėžio priežastimi. O tai itin svarbu išgirsti lietuviams, sunkiomis ligomis sergantiems bene daugiausiai Europoje.

Greitėjantis gyvenimo tempas, deja – nori nenori – verčia rinktis greitą maistą. Tačiau „greitas maistas“ ir „nesveikas maistas“ daugeliui yra tapačios sąvokos. Tad ne vienam atrodo įtartini net ir išgirtieji avižų dribsniai, kurie yra vienas greičiausiai paruošiamų produktų. Ekspertai atkreipia dėmesį į keletą šių dribsnių savybių ir mitų.

Vaistus skiriantys gydytojai pacientams turi ne tik išrašyti receptą, bet ir patarti, kaip vaistus įsigyti ir vartoti. Vaistininkas taip pat turi informuoti vaistų pirkėjus apie kainas ir priemokas. Pasak specialistų, norintiems vaistinėje sutaupyti ir nepermokėti už vaistus, reikėtų žinoti vos kelias taisykles.

Nors sveikatos specialistai sako, kad net pavasario saulė gali būti pavojinga odai, gyventojai prisipažįsta, kad apsaugą nuo saulės pradeda naudoti tik vasaros pradžioje. Socialiniame tinkle „Facebook“ atliktos apklausos duomenimis, apsauginį kremą nuo saulės praėjusį savaitgalį naudojo vos 29 iš 300. Daugelis socialinio tinklo lankytojų teigė, kad „pamiršo kremą“, arba nesitikėjo, kad saulė bus tokia kaitri, rašoma „Eurovaistinės“ pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja.

Onkologinės ligos diagnozė – psichologinis iššūkis tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, todėl 30–40 metų amžiaus ligoniai paprastai nuo artimųjų slepia savo diagnozę ir ligos gydymą. Pasak gydytojo chemoterapeuto Leonido Gatijatulino, pacientai tokį savo elgesį paaiškina tuo, kad nori gydytis savarankiškai, nesukeldami jaudulio artimiesiems. Vyresni elgiasi atvirkščiai – ne tik neslepia, bet ir prašo šeimos narių pagalbos tiek gydymosi procese, tiek jam pasibaigus. Tačiau svarbiausia tai, kad kreipiasi nemažai tokių pacientų, kurie apskritai nežino tikslios savo ligos diagnozės ir jos prognozių, tad iki tol jau būna „prisieksperimentavę“ su įvairiais preparatais ir papildomai pakenkę savo sveikatai.

20 proc. Europos gyventojų pavasarį, sužydėjus augalams, turi gydytis nuo paūmėjusios šienligės (polinozės). Daugiausiai nuo jos kenčia miesto gyventojai, kuriems alergijos simptomus sustiprina oro tarša ir jame sklandančios dyzelinio kuro dalelės – jos sudaro net 90 proc. visų miesto ore esančių svetimkūnių. Medikai įspėja: svarbu ne tik mažinti ligos simptomus ir gydytis, bet ir gerai žinoti mitybos reikalavimus, nes sergant šienlige, suvalgytas obuolys, morka ar kitas, atrodytų, nepavojingas produktas, gali baigtis net mirtimi.

Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Prasidėjus pavasariui daugelis susimąsto apie daržovių būtinybę organizmui, tačiau dažnam sunkiai sekasi jas integruoti į savo kasdienį maisto racioną.

Šiuolaikinė visuomenė priklausoma nuo cukraus. Vidutinis lietuvis per metus suvartoja 33,9 kg cukraus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vidutinis amerikietis – 46,1 kg, vokietis – 37,5 kg cukraus. Ir tai yra keliskart daugiau nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) – 9,1 kg per metus. Skaičiai su kiekvienais metais didėja, todėl ES valstybės ėmėsi aktyvių žingsnių pažaboti cukraus vartojimą. Neatsilieka ir Lietuva, kurios Vyriausybė svarsto apmokestinti cukrų, o maisto gamintojai investicijas nukreipia į produktų sudėties gerinimą.