Iš viso Lietuvoje iki lapkričio 1 d. užregistruoti 2703 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma 79,4 proc. (2146 atvejai) - vyrai, 20,6 proc. (557 atvejai) – moterys. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV (60,2 proc.) Lietuvoje užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, trigubai mažiau – užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius (21,4 proc.), 8,3 proc. – per homoseksualius santykius bei dešimtadalio ŽIV užsikrėtimo būdas nenustatytas. Lietuvoje registruoti penki perinataliniu būdu ŽIV užsikrėtę vaikai. Analizuojant tendencijas, šiais metais nežymiai padidėjo užsikrėtusiųjų ŽIV per narkotikus. Pagal apskritis, daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta Vilniaus apskrityje (25,2 proc.), Klaipėdos – 24,1 proc., Kauno – 9,8 proc., Šiaulių – 7,7 proc., Telšių ir Alytaus – po 3,9 proc., likusiose – mažiau nei po 2 procentus. Pagal amžiaus grupę daugiausiai ŽIV užsikrėtusiųjų nustatyta 25-34 metų amžiaus grupėje.

Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 2015 m. siekė 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir tai mažiau nei Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalių vidurkis (6,2 atv./ 100 tūkst. gyv.).

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse pernai užregistruota 29,7 tūkst. naujų ŽIV atvejų. Aukščiausi ES/EEE šalyse sergamumo ŽIV rodikliai 2015 m. užregistruoti Estijoje (20,6 atv./100 tūks. gyv.), Latvijoje (19,8), Maltoje (14,2). Mažiausi – Slovakijoje (1,6), Slovėnijoje (2,3) ir Čekijoje (2,5). Daugiausiai – 42,2 proc. užsikrėtusiųjų sudarė vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, ir daugiau nei trečdalį (32,4 proc.) – užsikrėtusieji heteroseksualių santykių metu.

Naujausiais Jungtinių Tautų AIDS programos (angl. UNAIDS) duomenimis, 2015 m. pasaulyje gyveno 36,7 mln. žmonių, užsikrėtusių ŽIV infekcija.