Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473). Tai paaiškinama tuo, kad sergamumui būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3–5 metus išauga net iki keleto kartų (2022 m. – 14 504 atvejų, 2021 m. – apie 6000, 2020 m. – apie 4300, 2019 m. – apie 18 500). Taip pat pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais vaizdą iškreipė COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai, bendravimas mažuose šeimos „burbuluose“ sumažino galimybes plisti vėjaraupių virusui.

Limfodrenažinis masažas grožio ir sveikatinimosi sektoriuje tikrai nėra naujiena, tačiau vis dažniau jo privalumus išbando ir senjorai, nebijantys naujovių bei norintys atradimų, svariai prisidėsiančių prie jų sveikatos ir kur kas geresnės savijautos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos didžiųjų universitetinių ligoninių: Nacionalinio vėžio instituto, Žalgirio klinikų ir Santaros klinikų pirkimų procese ir tiekėjų teikiamos paramos administravimo veiklos srityje. Nustatytos korupcijos rizikos dėl kurių gali būti sudaromos sąlygos ligoninėms vykdyti pirkimus iš vieno tiekėjo. Be to, galimi atvejai, kai pirkimų vykdytojai ar jiems artimi asmenys gali būti siejami finansiniais ryšiais su dalyvaujančiais pirkime tiekėjais ir (ar) jame siūlomų prekių gamintojais ar jų atstovais Lietuvos rinkoje.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Šiandien daugybė onkologinių ligų, pritaikius inovatyvius gydymo metodus, gali būti sėkmingai išgydomos ar kontroliuojamos. Tačiau daugelis joms gydyti skirtų naujausių vaistų – pacientams Lietuvoje vis dar nepasiekiami, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvos darbingo amžiaus (40-64 m.) gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį, skelbiama pranešime spaudai Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, kad situacija pasikeistų, reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.

Per penkis šių metų mėnesius Vilniuje nustatyta tiek pat legioneliozės – ūminės infekcinės kvėpavimo takų ligos, kurią sukelia bakterijos – atvejų kiek per visus praėjusius metus – rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento duomenys. Įvertinę situaciją, NVSC specialistai kreipėsi į Vilniaus mieste veikiančias daugiabučių namų administravimo įmones, atkreipdami dėmesį į pagrindines prevencijos priemones, įskaitant ir rekomendaciją, esant poreikiui, atlikti terminę dezinfekciją, t. y. vadinamąjį termošoką.

Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) inicijuotas anoniminis Seimo narių širdies ir kraujagyslių sistemos būklės tyrimas atskleidė, kad šalies parlamentarai nežino savo cholesterolio kiekio kraujyje, patiria įtampą ir neskiria laiko fiziniam aktyvumui. Tyrimo rezultatai šiandien, birželio 8 d., bus pristatyti Seime vykstančioje Širdies dienos akcijoje, skelbiama pranešime spaudai.

Įvairūs odos dariniai, tokie kaip spuogeliai, pūslelės ar dėmelės, ne visada yra teisingai atpažįstami – ar išbėrė nuo apelsinų, o gal nuo drabužio etiketės? Vaistininkė atsako, kokie bėrimai dažniausiai pasitaiko ir kaip juos galima atpažinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad šiltasis metų laikas itin palankus bakterijoms daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Viena iš tokių ligų yra salmoneliozė, kurios protrūkiai paprastai registruojami vaikų ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo įstaigose ir šeimose.