„Dažniausios dvi tarpšonkaulinės neuralgijos priežastys yra krūtinės ląstos audinių ir nervų pažeidimas po krūtinės ląstos chirurginių intervencijų bei juostinė pūslelinė infekcija, dar kitaip žinoma kaip poherpetinė neuralgija. Visgi, priežasčių gali būti ir daugiau, tačiau jos retesnės, įskaitant šonkaulių lūžius ar jatrogeninį sužalojimą chirurginių procedūrų metu, nėštumą, uždegiminius, infekcinius ar neoplastinius procesus. Jaunesniems pacientams liga gali išsivystyti ir dėl ilgo, netaisyklingo sėdėjimo ar stovėjimo, stuburo degeneracinių pakitimų arba laikysenos sutrikimų“, – vardina R. Burbaitė.
Skausmą sustiprinti gali net kvėpavimas
Šis sutrikimas gali apimti bet kuriuos tarpšonkaulinius nervus, o kiekvienos iš 12 tarpšonkaulinių nervų poros pažeidimo simptomai gali būti labai skirtingi. Įprastai poroje yra pažeidžiamas tik vienas nervas, todėl skausmas dažnai būna vienpusis.
„Tarpšonkaulinei neuralgijai būdingas neuropatinis skausmas pažeisto tarpšonkaulinio nervo ar nervų pasiskirstymo srityje, kuris dažniausiai pasireiškia aštriu, šaudančiu, deginančiu, duriančiu ar veriančiu skausmu, žmogus taip pat gali jausti tirpimą ar dilgčiojimą. Skausmas gali būti juntamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu, taip pat gali būti jaučiamas per visą šonkaulio ilgį“, – pasakoja gydytoja neurologė.
Ji pratęsia, jog čiuopiant yra skausmingi tarpšonkaulio (-ių) audiniai – oda, raumenys, skausmas gali būti juntamas liečiant ir ties krūtinkauliu, stuburu ar pažastyje. Simptomai įprastai yra jutiminio pobūdžio, tačiau itin sunkiais atvejais gali būti paveikiama ir motorinė nervų sistema.
„Nemalonius simptomus gali žymiai sustiprinti fizinis aktyvumas ar netikėti judesiai, pavyzdžiui, staigus pasisukimas, juokas, kosulys, čiaudėjimas ar net kvėpavimas. Dėl išreikšto skausmo asmuo negali giliai kvėpuoti, todėl jo kvėpavimas apsunkėja. Paūmėjus skausmui, žmogui gali padėti tik priverstinė kūno padėtis – pasilenkimas į sveiką pusę, nes tokioje pozoje prasiplečia tarpšonkauliniai tarpai, tarpšonkauliniai nervai yra mažiau spaudžiami, todėl sumažėja skausmas“, – teigia R. Burbaitė.
Diagnozės nustatymas gali užtrukti
Visgi, skausmas, juntamas krūtinės ląstos srityje, dažnai gali būti painiojamas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Anot gydytojos neurologės, jeigu yra pažeidžiami kairės pusės tarpšonkauliniai nervai, klinikinis vaizdas gali būti panašus į širdies ir kraujagyslių ligas, todėl iškyla diferencinės diagnostikos sunkumai – tokiais atvejais pacientai dažnai pirmiausia kreipiasi į gydytoją kardiologą ir tik vėliau, atmetus kardiologinę patologiją, yra nukreipiami gydytojo neurologo konsultacijai.
„Širdies ir kraujagyslių ligų atvejais skausmas gali plisti į rankas, dažniausiai į kairę, petį, kaklą, apatinį žandikaulį arba viršutinę nugaros dalį. Įprastai jis atsiranda staiga ir gana greitai išnyksta – gali trukti nuo 20 min. iki kelių valandų. Be skausmo, žmogui gali pasireikšti ir dusulys, išpilti šaltas prakaitas, atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas ir mirties baimė, jam gali būti nustatomas širdies ritmo sutrikimas arba arterinio kraujo spaudimo pokyčiai. Naudinga žinoti, jog kūno judesiai, kosulys ar čiaudulys nedaro įtakos skausmo intensyvumui, priešingai nei tarpšonkaulinės neuralgijos atveju, kai skausmas yra nuolatinis, nepraeina nei dieną, nei naktį, ir stiprėja judesio metu“, – akcentuoja gydytoja neurologė R. Burbaitė.
Tarpšonkaulinės neuralgijos diagnozės patvirtinimui svarbu atmesti ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir plaučių, virškinimo trakto ir kitas galimas patologijas. Skausmo krūtinės ląstos srityje diferencinė diagnostika yra itin plati: įvykus trauminiam pažeidimui reikia ištirti dėl galimų šonkaulių, stuburo lūžių, minkštųjų audinių, vidaus organų pažeidimo, atmesti aortos disekaciją, plaučių sumušimą, hemo/pneumotoraksą. Jeigu akivaizdžios traumos nebuvo įvykę, tuomet svarbu atmesti ir visceralinius skausmo šaltinius, tokius kaip plaučių embolija, miokardo infarktas ir aortos disekacija, pleuritą bei piktybinius navikus. Jeigu pacientas skundžiasi viršutinės pilvo dalies skausmu, reikia atmesti ir virškinimo trakto patologijas.
Kaip gydoma tarpšonkaulinė neuralgija?
Viena iš pagrindinių ūminės tarpšonkaulinės neuralgijos komplikacijų yra neigiamas poveikis kvėpavimo funkcijai, todėl ligą yra svarbu nustatyti kaip galima greičiau ir iškart pradėti gydyti. Kvėpavimo sutrikimas gali būti reikšmingas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač po operacijos, arba tiems, kurių imunitetas yra susilpnėjęs bei turintiems daugybę gretutinių ligų. Taip pat laiku negydomas skausmas ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti lėtiniu, kurio našta ir poveikis tiek psichologinei, tiek fizinei sveikatai apskritai yra didelis iššūkis.
„Nors yra daug galimų priežastinių ligos mechanizmų, skausmo perdavimo būdai išlieka tie patys, todėl gydymo metodai yra panašūs. Kada galima nustatyti šią patologiją sukėlusius veiksmus, svarbu stengtis juos pašalinti arba bent sumažinti. Skausmui malšinti pacientui yra skiriamas medikamentinis gydymas – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vaistai nuo epilepsijos, antidepresantai, kartais opioidiniai analgetikai. Sudėtingesniais atvejais gali būti taikomi įvairūs intervenciniai metodai, tokie kaip tarpšonkaulinių nervų blokada, įvairūs chirurginiai metodai“, – pažymi gydytoja.
Ji primena, jog tarpšonkaulinės neuralgijos gydymui taip pat yra svarbu ir reabilitacinės procedūros, pavyzdžiui, fizioterapija bei kineziterapija, impulsinių srovių terapija (TENS). Padeda ir psichoterapija, akupunktūra, B grupės vitaminai.
Kas leis sumažinti riziką susirgti šia liga?
Norėdamas sumažinti tarpšonkaulinės neuralgijos atsiradimo tikimybę, žmogus turėtų pasirūpinti aktyviu gyvenimo būdu, pakankamu fiziniu aktyvumu, kurio metu nepamirštų skirti pakankamai laiko nugaros raumenų stiprinimui. Visgi, sportuojant svarbu pasirinkti tinkamą krūvį, atitinkantį jūsų galimybes.
„Taip pat reikėtų kritiškai įvertinti, kaip atrodo jūsų darbo vieta – ar sąlygos yra patogios bei ergonomiškos. Svarbi ir tinkama gyvenimo higiena – laikykitės darbo-poilsio režimo, mažinkite stresą, rinkitės subalansuotą mitybą, stiprinkite imunitetą bei atsisakykite žalingų įpročių. Sergant virškinimo sistemos ligomis, ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis ar medžiagų apykaitos sutrikimais, svarbus tinkamas šių ligų gydymas“, – primena R. Burbaitė.
