Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė sako, kad dabar su šia liga susiduria gan dažnas – ji išsivysto 1–4 proc. vyresnių nei 30 metų žmonių. Vyrai podagra serga dažniau nei moterys.
Pašnekovės teigimu, būdingiausias podagros požymis – sąnario skausmas, tinimas ir sutrikę judesiai. Šiuos simptomus sukelia šlapimo rūgšties kristalai, susikaupiantys sąnariniuose skysčiuose ir lemiantys sunkų uždegimą. Žmogaus organizme šlapimo rūgštis natūraliai susidaro irstant organiniams junginiams – purinams.
„Įprastai šlapimo rūgštis ištirpsta kraujyje ir per inkstus pašalinama su šlapimu. Podagra sergantiems žmonėms nustatomas padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (hiperurikemija). Ši būklė išsivysto, kai organizmas gamina per daug šlapimo rūgšties arba inkstai nepajėgia pakankamai jos išskirti“, – aiškina šeimos gydytoja.
Šašlykai ir alus itin didina podagros išsivystymo tikimybę
Pasak dr. A. Mastavičiūtės, yra nustatyta keletas rizikos veiksnių, kurie didina šlapimo rūgšties kiekį organizme ir gali paskatinti podagros išsivystymą:
Gausus raudonos mėsos ir vėžiagyvių vartojimas.
Alkoholinių gėrimų (ypač alaus) vartojimas, sukeliantis šlapimo rūgšties kaupimąsi organizme.
Jis lemia didesnį šlapimo rūgšties kiekio organizme, taip didindamas ir podagros riziką. Moksliškai įrodyta, kad dar reikšmingiau, nei esant padidėjusiai viso kūno masei, šlapimo rūgšties kiekis didėja, kai per didelis kūno riebalų kiekis kaupiasi pilvo srityje (taip vadinamas pilvinis, „obuolio tipo“, centrinis nutukimas). Pilvinio tipo nutukimas nustatomas, kai vyrų liemens apimtis ≥94 cm, moterims – ≥80 cm.
Kai kurios lėtinės ligos, tokios kaip padidintas kraujospūdis (arterinė hipertenzija), cukrinis diabetas, inkstų ligos.
Tam tikri vaistai. Diuretikai, paprastai vartojami aukštam kraujospūdžiui gydyti, skatina šlapinimąsi, todėl šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje padidėja. Šlapimo rūgšties išsiskyrimui gali turėti įtakos ir ilgą laiką vartojamos mažos aspirino dozės.
Apskaičiuota, kad podagros paveldimumas yra 65 proc., taigi, jei podagra sirgo artimi giminės, rizika susirgti šia liga yra itin didelė.
„Išsivysčius podagrai dažniausiai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto pirmasis sąnarys, kuris tampa toks skausmingas ir jautrus, kad net antklodės svoris atrodo kankinantis. Skausmo priepuolis gali pasireikšti ūmiai, nuo jo neretai prabundama naktį. Gali būti pažeidžiami ir kiti sąnariai (kelių, pėdų, alkūnių, riešų). Ligos pradžioje priepuoliai reti, trunka kelias dienas. Priepuoliui pasibaigus, žmogus jaučiasi visai gerai“, – sako dr. A. Mastavičiūtė.
Pasak pašnekovės, podagros eiga gali būti įvairi. Nors kai kuriems žmonėms podagros priepuolis gali pasireikšti tik vienąkart gyvenime, dažniausiai šie priepuoliai dažnėja, o jų trukmė ilgėja. Ilgainiui vystosi sąnarių deformacijos, mažėja judesių judrumas, skausmas tampa lėtinis.
Praėjus keliems metams šlapimo rūgšties kristalai gali sudaryti sankaupas sąnariuose – tofusus. Jie būna įvairaus dydžio ir panašūs į gumbelius po oda. Negydomi jie palaipsniui ardo sąnarį.
Jeigu žmogus geria mažai skysčių, vartoja daug purinų turinčių maisto produktų, šlapimo rūgšties kristalai gali suformuoti inkstų, šlapimtakių ar šlapimo pūslės akmenis.
Podagros diagnostika ir gydymas
Pasak šeimos gydytojos, podagros metu pasireiškianti hiperurikemija diagnozuojama paėmus paciento kraujo mėginį, pagal kurį nustatoma padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija. Diagnozuojant podagrinį artritą, galima atlikti sinovinio (sąnario ertmės) skysčio tyrimą. Šio tyrimo metu randami natrio uratų kristalai sinoviniame skystyje. Ligos pradžioje, atlikus pažeistų sąnarių radiogramas, gali būti matomas minkštųjų audinių paburkimas, o vėlesnėse stadijose – kaulinės destrukcijos požymiai.
Podagros gydymas susideda iš ūminio priepuolio gydymo (skausmo ir uždegimo mažinimo) ir priepuolių išvengimo (šlapimo rūgšties kiekio mažinimo).
„Ūminio podagros priepuolio metu skausmas malšinamas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tam tikrais ligos atvejais ir hormoniniais vaistais. Kartojantis podagros priepuoliams, taikomas specifinis ligos gydymas. Jo metu dažniausiai naudojami vaistai, mažinantys šlapimo rūgšties susidarymą arba didinantys jos išsiskyrimą per inkstus. Prieš paskiriant tokį gydymą, labai svarbu įvertinti paciento inkstų ir kepenų funkciją, kitas lėtines ligas“, – sako dr. A. Mastavičiūtė.
Svarbiausia podagros prevencijos priemonė – tinkama mityba
Pasak šeimos gydytojos, norint išvengti podagros ir ją lydinčių nemalonių simptomų, labai svarbu išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius. Šios ligos išsivystymo tikimybę reikšmingai mažina daug purinų turinčių maisto produktų ribojimas.
Sergant podagra, rekomenduojama keisti mitybos įpročius, atsisakyti tokių maisto produktų, kaip riebi mėsa (ypač kepta), gyvulių, žuvų, paukščių odelės ir vidaus organai (kepenys, inkstai ir kt.), sultiniai, ančiuviai, riebūs padažai, ankštinės daržovės (pupos, žirniai), saldumynai, šokoladas, taip pat alkoholinių gėrimų (alaus, ypač šviesiojo).
Rekomenduojami maisto produktai, sergant podagra: mažai riebūs ir neriebūs pieno produktai, tokie kaip jogurtas, liesas pienas ir kt., švieži vaisiai ir daržovės (išskyrus ankštines), riešutai, riešutų sviestas, riebalai ir aliejus, bulvės, ryžiai, duona ir makaronai, kiaušiniai (juos svarbu vartoti saikingai), vištiena. Mėsą ir žuvį galima valgyti labai saikingai – maždaug apie 100 g per dieną. Patartina, kad pusė maisto raciono sudarytų daržovės, ketvirtadalį – bulvės, ryžiai ar makaronai, o likusį ketvirtadalį – mėsa ir žuvis. Labai svarbu gerti pakankamai skysčių.
Baigdama pokalbį pašnekovė atkreipia dėmesį, kad podagra yra lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo liga ir ja susirgus pasveikti – neįmanoma. „Todėl, siekiant sumažinti šios skausmingos ligos išsivystymo tikimybę ir išvengti jos neigiamo poveikio kasdieniam gyvenimui, labai svarbu laiku imtis gyvenimo būdo pokyčių“, – pabrėžia šeimos gydytojas dr. Asta Mastavičiūtė.
