Kiekvienam sodo savininkui žoliapjovė yra neįkainojamas pagalbininkas. Tačiau kaip ir bet kuris kita mechaninė priemonė, ji gali patirti techninių problemų. Vienas dažniausiai pasitaikančių žoliapjovės veikimo trukdžių šaltinių yra susijęs su uždegimo ritės gedimais, rašoma reklaminiame pranešime. Kadangi ši dalis yra atsakinga už kibirkšties perdavimą degimo kameroje, jo veikimo sutrikimai gali turėti didelės įtakos įrenginio veikimui. Šiame straipsnyje detaliau aptarsime, kaip tinkamai patikrinti uždegimo ritę ir užtikrinti optimalų žoliapjovės veikimą.

Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės, praneša PAGD. Vien per užpraėjusią parą tokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje. Gaisrų metu iš viso šalyje šiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Žolės gaisrai – vieni pavojingiausių, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus.

Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms.

Vos palijus, sostinės žaliosiose erdvėse pradėta šienauti gerokai ūgtelėjusią žolę. Per visą sezoną Vilniuje paprastai nušienaujamas beveik 3 tūkst. hektarų plotas (prilygsta 4 tūkst. futbolo aikštynų). Į pagalbą pasitelktas įvairios technikos arsenalas – per 200 traktorių, rankinių žoliapjovių ir vejapjovių. Už tai, kad mieste būtų laiku ir kokybiškai nušienauta žolė, yra atsakingos kelios bendrovės: „Mano aplinka“, „Stebulė“ ir „VSA Vilnius“.

Per tris savaitgalio dienas ugniagesiai beveik 400 kartų vyko gesinti degusios žolės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, 393 gaisruose iš viso išdegė 363 ha atvirų teritorijų.

Nuo penktadienio iki sekmadienio ugniagesiams Lietuvoje daugiau kaip 200 kartų teko vykti gesinti žolės gaisrų.

Prasidėjus pavasariui, pernykštės žolės deginimas kelia didelį rūpestį ugniagesiams gelbėtojams. Vien pernai Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai 627 kartus vyko gesinti degančių atvirų plotų ir 460 kartų tramdė liepsnojančią žolę Vilniaus rajone.

Šiltėjant orams jau prasidėjo tyčiniai pernykštės žolės padegimai. Praėjusį savaitgalį gaisrininkai net 40 kartų važiavo gesinti ugnies atvirose teritorijose. Kiekvieną pavasarį šalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Dėl to kyla ir beveik visi pavasariniai miško gaisrai, informuoja Aplinkos ministerija.