„Lietuvoje kartu su vasaros šiluma ore pasklis žolių, miglinių augalų, žiedadulkės. Kol kas po keletą aptinkame oro mėginiuose, bet tai dažniau iš piečiau Lietuvos esančių teritorijų su oro masėmis atkeliavusios žiedadulkės. Lietuvoje migliniai augalai jau pradėjo žydėti pietų Lietuvoje ir iki birželio vidurio apims visą šalį“, – pasakoja Šiaulių universiteto profesorė aerobiologė dr. Ingrida Šaulienė.
Prognozuojama, kad iki birželio 10 d. žolių žiedadulkių koncentracija ore neturėtų viršyti įsijautrinimo ribos. Šiltomis ir sausomis dienomis jų aptinkama tiek gyvenvietėse, tiek ir gamtoje. Anot I. Šaulienės, daugiamečiai stebėjimai rodo, kad šių augalų žiedadulkių kiekis labai priklauso nuo aplinkos tvarkymo, tai yra, nuo to, kaip dažnai pjaunama žolė.
„Būtina kaip įmanoma dažniau pjauti žolę kiemuose, parkuose, skveruose, vandens telkinių apsauginėse zonose ir taip išvengti miglinių augalų žydėjimo bei vietinės žiedadulkių sklaidos. Miestuose, kur siauros gatvės ir želdynuose nepjauta žolė, alergiškiems žmonėms ypač pavojinga“, – akcentuoja aerobiologė.
Šiemet pušys ir eglės žydi taip gausiai, kad balų ir vandens telkinių paviršius nuspalvina geltonai. Tai pastebima ant automobilių, langų ir kitų objektų. Dar vienas kiekvieną pavasarį pasirodantis reiškinys – žemę nuklojantys tuopų pūkai. Jų funkcija – lengvesnis sėklų pernešimas ore. Tokie vaizdai gali neraminti, bet specialistai tikina, kad nei pušų žiedadulkės, nei tuopų pūkai alergijos simptomų nesukelia. Dirginimas dažnai yra neteisingai suprantamas, nes tuopos pūkų atsiradimas paprastai sutampa su žolių žiedadulkių barstymu.
Žiedadulkių poveikį savo sveikatai galima įvertinti naudojantis mobiliąja programėle PASYFO. Joje norintys sužinoti tinkamiausią buvimo lauke laiką gali pildyti Žiedadulkių dienoraštį. Personalinės alergijos simptomų prognozavimo sistemos PASYFO mobilioji programėlė yra nemokama. Ja gali naudotis vartotojai, kurių mobiliuosiuose įrenginiuose įdiegtos operacinės sistemos „Android“ ir „iOS“.
Šiaulių universiteto inf.
