2019 m. balandžio 25 d. Šalčininkų rajone, Dieveniškių seniūnijoje, Krakūnų kaime, kilo milžiniškas gaisras. Ten degė visa gatvė – net 14 pastatų. Netrukus Trakų rajone, Rūdiškėse, užsidegė 10 pastatų: vienas ūkinis ir 9 sandėliukai. Tą pačią dieną Zarasų rajone, Stelmužės kaime, sudegė 5 pastatai. Balandžio 24 d. dėl padegtos žolės ir šiukšlių supleškėjo 9 pastatai Panevėžio ir Rokiškio rajonuose ir per 20 ha miško Mažeikių rajone. Tuomet per tris paras šalyje sudegė 41 pastatas ir 177 ha atvirų teritorijų.

Iš viso pernai atvirosiose teritorijose kilo 4980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Tokių gaisrų gesinimas daug kainuoja, o užgesinti juos sudėtinga. Dažniausiai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.