Idealaus svorio matas – ne veidrodis
Sveikatos specialistų teigimu, Lietuvos gyventojų dėmesys tam, ką, kaip ir kiek valgome, pastebimai didėja, tačiau mitybos įpročių koregavimas dažnai suprantamas kaip savitikslis dalykas arba priemonė kūno svoriui reguliuoti.
„Vis daugiau žmonių susimąsto apie mitybą, koreguoja ją, nors tai tebėra santykinai nedidelė visuomenės dalis. Svarbiausia suvokti, kad tinkamai maitintis turime ne tam, kad būtume liekni ar gražūs, bet tam, kad būtume sveiki. Juk maistas bei tinkami mitybos įpročiai yra svarbi įvairių ligų profilaktikos ir sveikatos stiprinimo priemonė", – sako „MediCA klinika" šeimos gydytoja Inga Vencienė.
Pasak gydytojos, sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti: „Tik idealus svoris matuojamas ne atvaizdu veidrodyje ar atitikimu modelių išvaizdai, bet kūno masės indeksu. Normalaus kūno svorio palaikymas yra svarbus sveikatai".
I. Vencienės teigimu, nesaikingai valgant kaloringą, gausų angliavandenių ar vadinamąjį „greitą maistą" vystosi nutukimas, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis.
„Kai kūno svoris viršija normalų, padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, o tai – ankstyvosios aterosklerozės, priešlaikinio infarkto ar insulto rizikos veiksnys. Taip pat padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, osteoartritu, tulžies pūslės akmenlige, nutukimą turinčioms moterims dažnesnė nėštumo patologija", – netinkamos mitybos sukeliamas rizikas vardijo „MediCA klinika" šeimos gydytoja.
Dauguma problemų – dėl gyvenimo tempo
Pasak vaistinių tinklo „Camelia" vaistininkės Justinos Sargūnaitės, vaistinėse visais metų laikais netrūksta pacientų, besiskundžiančių virškinimo sutrikimais: „Į vaistinę dažniausiai kreipiasi pacientai dėl pilvo pūtimo, padidėjusio rūgštingumo, taip pat tokių simptomų kaip sunkumas skrandyje ar pilvo skausmai".
J. Sargūnaitės teigimu, šios problemos susijusios su šiuolaikiniu gyvenimo tempu: „Virškinimo problemų atsiranda maitinantis nereguliariai, patiriant stresą, nuolat skubant ir neskiriant pakankamai dėmesio mitybai. Rūgštingumo padidėjimą skatina dideli kavos kiekiai, ypač geriami „ant tuščio skrandžio". Padidėjus rūgštingumui, sutrinka visa virškinimo grandinės veikla. Tokia savijauta, jei ji tęsiasi ilgesnį laiką, gali būti lėtinio sutrikimo požymis, ir vienkartinė pagalba tokiu atveju jau nėra išeitis".
Sureguliuoti skrandžio rūgštingumą, palengvinti virškinimą ar sumažinti pilvo pūtimą gali padėti vaistinėse siūlomi nereceptiniai preparatai. Tačiau „Camelia" vaistininkė perspėja, kad tai yra laikini sprendimai, skirti simptomų kontrolei. Toliaregiškiausias sprendimas – koreguoti mitybos įpročius, įsiklausyti į organizmą ir maistą suvokti kaip svarbią kasdienio gyvenimo dalį.
Receptas – saikas ir pilnavertiškumas
Ieškantiems atsakymo, kaip maitintis sveikai ir tausoti sveikatą, „MediCA klinika" gydytoja I. Vencienė pataria paprastai: „Pagrindinės taisyklės – reguliarumas, saikas ir mitybos pilnavertiškumas. Maistas turi būti įvairus, vertingas, t.y. gausus vitaminų, mineralų, o mityba – reguliari. Tarkime, pieno produktuose yra vertingų baltymų ir kalcio, mėsos ir jos grupės produktuose – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų, vaisiuose – vitamino C bei folinės rūgšties, daržovėse – mikroelementų ir maisto skaidulų, grūdų produktuose – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų".
Tuo tarpu „Camelia" vaistininkė J. Sargūnaitė teigia dažnai išgirstanti plačiai paplitusių, tačiau nebūtinai pagrįstų mitų apie sveiką mitybą.
Mitas Nr. 1: Riebus maistas tukina. Pasak J. Sargūnaitės, tai nebūtinai yra tiesa – priklauso nuo to, kokios kilmės yra riebalai. Pavyzdžiui, riebus bei tyras alyvuogių aliejus turi daug naudingų nesočiųjų rūgščių ir yra rekomenduojamas vartoti net laikantis dietos. Avokadas ir riešutai taip pat turi naudingųjų riebalų, kurie yra reikalingi, kad organizmas žarnyne įsisavintų vitaminus A, D, E ir K. Savo ruožtu šie vitaminai turi antioksidacinį poveikį – apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, sukeliančių ląstelių senėjimą. Be to, riebus maistas yra lėtai virškinamas, tad suteikia ilgalaikį sotumo jausmą, padeda išvengti alkio priepuolių.
Mitas Nr. 2: Turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį derėtų vengti kiaušinių. „Kiaušinio trynys turi nepakeičiamų nesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip arachidono ir DHA (dokozaheksaeno rūgštis). Tai vienos tų medžiagų, kurių žmogaus organizmas pats pasigaminti negali, turi gauti jas su maistu. DHA mažina trigliceridų kiekį kraujyje, taip mažėja blogojo cholesterolio kiekis ir organizmas apsaugomas nuo aterosklerotinių plokštelių susidarymo. Taigi turintiems padidėjusį cholesterolio kiekį rekomenduojama valgyti kiaušinius, žinoma su saiku – ne daugiau kaip du kiaušinius per savaitę", – paplitusį mitą paneigia J. Sargūnaitė.
Mitas Nr. 3: Norint sulieknėti reikia atsisakyti lašinių. Mitas! Lašiniai, nors ir gyvulinės kilmės produktas, savo sudėtyje turi net 60 proc. nesočiųjų riebalų rūgščių. „Viena pagrindinių – arachidono rūgštis, kuri ne tik dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, bet ir yra labai svarbi normalaus cholesterolio kiekio kraujyje palaikymui. Taigi, gabalėlis lašinių (iki 30 g) gali būti įtrauktas į bet kokios dietos dienos racioną", – sakė „Camelia" vaistininkė.
Mitas Nr. 4: Vaisių dieta – nekaloringa. Vaisiai dažnai minimi kaip vieni tinkamiausių produktų besilaikantiems dietos ir siekiantiems subalansuoti kūno svorį. Juose gausu įvairių vitaminų, tačiau apstu ir fruktozės. „Fruktozė, kitaip vadinama vaisių cukrumi, yra saldesnė už cukrų ir turi mažiau kalorijų, bet valgant daug saldžių vaisių galima nesunkiai viršyti angliavandenių dienos normą. Ypač daug kalorijų turi džiovinti vaisiai. Vienas tikrai didelis fruktozės pranašumas prieš cukrų – jai virškinti nereikia įtraukti virškinimo liaukos kasos, todėl vartojant fruktozės turinčius produktus yra šalinamas chroniškas alkio jausmas", – reziumavo J. Sargūnaitė.
