Pasaulyje Parkinsono liga serga apie 3 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių, tai sudaro 0,3 proc. bendrosios populiacijos. Ši liga – viena iš dažniausių degeneracinių nervų sistemos ligų, kuria serga apie 10 mln. žmonių visame pasaulyje ir apie 1 mln. Europos Sąjungoje. 2013 m. Lietuvoje Parkinsono liga sirgo daugiau nei 11 tūkstančių žmonių, iš jų 67 proc. moterų ir 33 proc. vyrų. Vidutinis pacientų amžius, kai atsiranda pirmieji šios ligos simptomai – 55 m., tačiau 5–10 proc. ligonių pirmieji simptomai gali pasireikšti ir nesulaukus 40 m. Gerėjant ligos diagnostikos galimybėms pastebima ligos jaunėjimo tendencija – ji nustatoma vos 30 m. ar jaunesniems asmenims. Itin retai Parkinsono liga gali būti diagnozuojama vaikams. Nustatyta, kad apie 10 proc. Parkinsono ligos atvejų yra paveldimi: tokiu atveju ši liga pasireiškia ganėtinai anksti ir greitai progresuoja.
Parkinsono ligą pirmą kartą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (angl. James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių" (angl. „Essay on Shaking Palsy"), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. Antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (pranc. Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.
Kaip pastebėti ligą?
Yra keturi pagrindiniai Parkinsono ligos simptomai: lėti judesiai (bradikinezija), raumenų sukaustymas (rigidiškumas), drebėjimas (tremoras) bei pusiausvyros nestabilumas (pusturalinis nestabilumas). Apie 30 proc. pacientų ligos pradžioje pasireiškia neryškūs simptomai: tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais. Pirminiai ligos simptomai gali egzistuoti gana ilgai, kol pasireiškia klasikiniai ligos požymiai. Dažnai šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Liga diagnozuojama gydytojo neurologo.
Kaip gydoma Parkinsono liga?
Parkinsono ligos gydymas unikalus kiekvienam pacientui. Praktikoje dažniausiai liga gydoma vaistais, kurie ne tik pašalina simptomus, bet ir lėtina ligos progresavimą. Medikamentai gali būti skirtingai derinami tarpusavyje, taip pat su kitų grupių vaistais. Būtina, kad ligonis laikytųsi rekomenduoto gydymo režimo ir nenutrauktų vaistų vartojimo savo nuožiūra, nes vėliau grįžti į buvusią funkcinę būklę tampa vis sunkiau. Staigus vaistų nutraukimas gali sukelti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Sergantiesiems būtina ne rečiau nei kas 6 mėn. apsilankyti pas gydytoją neurologą, kad jis tinkamai pakoreguotų gydymo schemą. Tobulėjant medicinai ir gydymo metodams, atsiranda vis naujų Parkinsono ligos gydymo alternatyvų. Šiuo metu, kai gydymas vaistais tampa nebeefektyvus, taikomi alternatyvūs gydymo metodai. Pavyzdžiui, į galvos smegenis implantuojamas elektrinis stimuliatorius arba tiesiogiai į dvylikapirštę žarną, aplenkiant skrandį, nuolatine pompa tiekiami vaistai. Kuriamas ir eksperimentinis genų inžinerijos metodu pagrįstas gydymo būdas, kurio tikslas – pakeisti klaidingą genetinę informaciją teikiančius konkrečius genus sveikais, atkurti biocheminę pusiausvyrą galvos smegenyse ir sustabdyti nervinių ląstelių nykimą.
Pagalba sergantiems Parkinsono liga
Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau vykdyti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi. Pacientą ir jo artimuosius, sužinojus diagnozę, gali ištikti krizė. Susitaikymas su liga sunkesnis vyrams dėl vyraujančio „tradicinio" vyro įvaizdžio, todėl žinia apie ligą, kuri veda į visišką priklausomybę nuo aplinkinių, sukelia didelę psichologinę krizę. Šiuolaikinė medicina, nors dar negali visiškai išgydyti Parkinsono ligos, tačiau gali reikšmingai pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę, todėl svarbu nepasiduoti ir nuolat ieškoti pagalbos sau ir sergantiems artimiesiems.
Parkinsono liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Vartojantiems levodopos preparatus aktuali jų sąveika su baltymais. Siekiant šiuos sutrikimus sumažinti ar pašalinti būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba. Kaip jau minėta, baltymai gali trukdyti įsisavinti vaistus, ypač levodopą, todėl patartina vaistus išgerti 30–45 minutes prieš valgį, o baltyminį maistą (mėsą, žuvį, kiaušinius, pieno produktus, ankštinius produktus) valgyti vakare. Ne mažiau nei mityba svarbus ir fizinis aktyvumas bei mankšta. Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai.
Parkinsono liga – tai didelis gyvenimo iššūkis, tačiau prisijaukinusiems šią ligą ji kartais atveria naujus gyvenimo kelius ar suveda su to paties likimo draugais. Sparčiai tobulėjanti medicina taip pat teikia vilties ir optimizmo, kad vieną dieną ligą bus įmanoma visiškai išgydyti, o šiuo metu bent jau pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę. Todėl sergantiesiems svarbu neprarasti vilties ir optimizmo, o visai visuomenei įgyti supratingumo, pagelbėti sergantiesiems net paprasčiausioje kasdienėje veikloje.
Informaciją pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Justina Račaitė
www.smlpc.lt
