Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina kilus bent menkiausiems įtarimams pasitikrinti dėl ŽIV, o taip pat – griauti vis dar gajus mitus apie šią infekciją ir jos plitimo būdus.
ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris patekęs į žmogaus organizmą palaipsniui sunaikina imuninę sistemą. ŽIV dauginasi tik žmogaus ląstelėse bei sukelia ligą, kurios paskutinė stadija yra AIDS – įgytas (akvizitinis) imuniteto nepakankamumo (imunodeficito) sindromas.
Užsikrėtus ŽIV, iš karto nesusergama AIDS. Žmogus gali ilgai (vidutiniškai apie 10 metų) jaustis sveikas ir būti darbingas, nejausti jokių ligos simptomų ir, nieko neįtardamas, platinti ŽIV infekciją. AIDS diagnozę nustato gydytojas, įvertinęs atitinkamus ligos klinikinius požymius ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
Laiku nediagnozavus ir nesigydant, ŽIV sukelta liga baigiasi mirtimi. Toks „nuosprendis" gąsdina daugelį, o kartais tampa impulsu ir nepagrįstų baimių atsiradimui, įvairių mitų sklaidai visuomenėje.
Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistė Iveta Venckutė pažymėjo, jog svarbu žinoti, kad ŽIV neužkrečiama čiaudint, kosint, bučiuojantis, sveikinantis. Taip pat – naudojantis bendru tualetu, vonia, indais ar įrankiais. Neužsikrečiama ir liečiant vienas kitą, valgant asmens, užsikrėtusio ŽIV, paruoštą maistą. Taip pat šio viruso neplatina kraują siurbiantys vabzdžiai.
Egzistuoja 3 viruso perdavimo būdai, apie kuriuos verta žinoti!
1.Kontaktuojant su užsikrėtusio žmogaus krauju ar kraujo komponentais:
2.Lytiniu keliu ( per spermą, makšties sekretą):
3.Perinatalinis užsikrėtimo kelias ŽIV virusu (užkrato pernešimas vaisiui nuo ŽIV infekuotos motinos):
pakartotinai naudojant bendrą nesterilų švirkštą ar adatą (pvz.: vartojant intraveninius narkotikus);
grožio salonuose, kūno puošybos studijose – atliekant procedūras, kurių metu pažeidžiama oda nesteriliais (užkrėstais) instrumentais;
pavojingi tiek homoseksualūs, tiek heteroseksualūs lytiniai santykiai. Jų metu gali būti pažeidžiama tiesiosios žarnos ar makšties gleivinė, o per žaizdeles, opas, įplyšimus virusas gali pereiti iš vieno organizmo į kitą. Ligos požymiai gali pasireikšti tik po 10 ar 12 metų. Nors virusas visą laiką gyvena žmogaus organizme, tad asmuo gali perduoti jį ir kitam.
gimdymo metu naujagimis paprastai užkrečiamas, kai jo oda ir gleivinės susiliečia su motinos krauju ar gimdos kaklelio išskyromis;
ŽIV gali būti perduotas po gimdymo, jei kūdikis maitinamas krūtimi (tikimybė 10–15 proc.).
Kasmet pasaulyje daugiau nei 2 mln. gyventojų diagnozuojama ŽIV infekcija. Iki 2 mln. žmonių kasmet miršta dėl AIDS. Iki 2014 metų sausio 1 d. Lietuvoje užregistruoti 2237 ŽIV infekcijos atvejai. Pirmasis atvejis buvo užfiksuotas 1988 m. Klaipėdoje. Tuomet Lietuvoje dar nebuvo įmanoma atlikti tikslių laboratorinių tyrimų ŽIV infekcijai nustatyti, todėl ligonio kraujo mėginys buvo tiriamas Maskvos Virusologijos institute, kur ir paaiškėjo, kad žmogus užsikrėtęs ŽIV.
Dabar norint pasitikrinti dėl ŽIV ar kitų lytiškai plintančių infekcijų (užsikrėtimo ŽIV per lytinius santykius tikimybė didėja, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs kita lytiškai plintančia infekcija), reikia kreiptis į šeimos gydytoją arba dermatovenerologą.
