Šiuo metu ŽIV ir AIDS Lietuvoje užsikrėtę apie 2 500 žmonių, kurie įtraukti į oficialius sergančiųjų sąrašus, tačiau realus sergamumas šia liga iki galo nėra nustatytas, nes daugiau dėmesio Lietuvoje šiuo metu sulaukia padarinių gydymas, o ne prevencija. Jurgitos Poškevičiūtės, Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos "Galiu gyventi" administracijos direktorės, teigimu, ŽIV epidemija šalyje koncentruojasi tarp aukštos rizikos grupių - švirkštus naudojančių narkomanų, homoseksualų, prostitucija besiverčiančių asmenų ir nuteistųjų, o Lietuva yra paskutinė šalis ES, kur anoniminiai ŽIV nustatymo testai šioms grupėms nėra apmokami valstybės.
"Valstybės lėšomis dėl ŽIV tiriami tik kraujo donorai, nėščiosios, suimtieji ir nuteistieji. Tai reiškia, kad skiriame lėšų ŽIV testavimui, tačiau nukreipiame jį ne ten, kur yra didžiausia rizika ir galimas poveikis", - teigia J. Poškevičiūtė ir priduria, kad Lietuva patenka į regioną, kur ŽIV augimo tempai šiuo metu yra vieni sparčiausių pasaulyje.
Norint nemokamai valstybės lėšomis išsitirti dėl AIDS ar ŽIV, visų pirma reikia turėti socialinį draudimą, gauti šeimos gydytojo siuntimą, todėl šią procedūrą atlikti greitai ir anonimiškai nėra galimybių. Anonimiškumo stoka nuo ŽIV tyrimų dažniausiai atbaido visuomenėje nepriimtą gyvenimo būdą gyvenančius asmenis, o biurokratiniai barjerai užkerta kelią nuo šios ligos tirtis neturinčius pajamų, socialinio draudimo ar netgi asmens tapatybės dokumentų. Svetlana Kulšis, ŽIV ar AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos "Demetra" vadovė, teigia, kad dėl tokios valstybės politikos Lietuva ES kontekste atrodo niūriai.
"Lietuvoje testuojama mažai žmonių, dėl to tikslus užsikrėtusių skaičius nėra žinomas. Visos Europos tendencija - ŽIV užsikrėtusių asmenų rizikos grupėse mažėjimas. Lietuvoje tas skaičius auga. Gana sparčiai auga užsikrėtusių moterų skaičius, grėsmingai didėja, vos ne tris kartus", - sako "Demetros" vadovė. Ši nevyriausybinė organizacija plėtoja bendradarbiavimą su valstybinėmis ir privačiomis klinikomis, kuriose siūlo nemokamai ir anonimiškai atlikti ŽIV infekcijos testą visiems norintiems.
S. Kulšis atkreipia dėmesį, kad dėl prevencijos stokos, daugelis asmenų apie sergamumą ŽIV sužino tik vėlyvosiomis ligos stadijomis ir nežinodami šią ligą perduoda kitiems.
"Paskutiniu metu mes vis daugiau naujų ŽIV atvejų diagnozuojame asmenims, vyresniems nei 50 metų, iš kurių maždaug 50 proc. atvejų yra vėlyvos ŽIV diagnozės, - teigia S. Kulšis ir priduria, kad ŽIV ir AIDS prevencinių programų efektyvumas yra įrodytas moksliškai: pavyzdžiui, kiekviena 10 litų kasmetinė investicija sterilių adatų išdavimo programai, ateityje 26 tūkst. litų sumažina išlaidas šioms ligoms gydyti.
Aušros Širvinskienės, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos teigimu, ŽIV ir AIDS Lietuvoje vis dar supa daugybė mitų ir įsitikinimų, kad tai yra tik užsikrėtusiojo ar jo šeimos problema.
"Tai ne tik sveikatos problema, ji paliečia ir socialinę ir teisinę sritį. Kuo paslaugos prieinamesnės, tuo didesnė tikimybė, kad žmonės aktyviau ims spręsti savo problemas. Jeigu nepadėsime sergantiems žmonėms, visuomenei ateityje tai kainuos kur kas brangiau", - sako A. Širvinskienė.
S. Kulšis priduria, kad vieno anoniminio testo atlikimas vidutiniškai kainuoja 30 litų, tuo tarpu vieno asmens medikamentiniam ŽIV gydymui Lietuvoje kasmet išleidžiama virš tūkstančio litų, nors ligos vėlyvojoje stadijoje šansai išgelbėti žmogaus gyvybę mažėja.
Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė teigia, kad AIDS ir ŽIV prevencijai - adatų ir švirkštų keitimui narkomanams - iš valstybės lėšų šiemet buvo skirta 146 tūkst. litų, tačiau kitąmet tam yra numatomos ir ES struktūrinių fondų lėšos, bet to, yra gauta pasiūlymų dėl nemokamų ir anoniminių ŽIV testų finansavimo, kurie šiuo metu yra svarstomi. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė pripažįsta, kad nevyriausybinis sektorius šią problemą kelia jau seniai, institucijos apie ją daug diskutuoja, tačiau veikiama labai lėtai.
Gruodžio 1 d. minima Tarptautinė kovos su AIDS diena. Likus savaitei iki šios datos, "Demetra", kaip ir kasmet siūlo nemokamai, greitai bei anonimiškai pasikrinti sergamumą ŽIV. Šiemet tai bus galima padaryti 11-oje Lietuvos miestų, kurių sąrašą galima rasti "Demetros" internetiniame portale. Pernai "Demetros" kuruojamose institucijose buvo atlikti 1525 ŽIV testai, iš kurių 7 parodė teigiamus rezultatus.
