Prekybos tinklo maisto ekspertė Vilma Juodkazienė pastebi, kad pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria produktų sudėčiai ir pagaminimo būdui, skaito etiketes ir pirmenybę teikia sveikatai palankesniems produktams, turintiems gerųjų bakterijų.
„Gerosios bakterijos yra itin svarbios sklandžiai žarnyno ir viso organizmo veiklai. Itin paprastas būdas jomis praturtinti organizmą ir prisidėti prie stipresnio imuniteto – tam tikrų jomis gausių maisto produktų vartojimas. Jei kasdien į racioną įtrauksite jogurto, fermentuotų sojos produktų ar tokių gėrimų kaip kombučia, paįvairinsite mitybą, galbūt atrasite naujų skonių, o kartu ir gausite tai, ko reikia kasdien“, – sako V. Juodkazienė.
Maisto ekspertė pateikia ir 10 produktų, turinčių gerųjų bakterijų.
Jogurtas. Jame yra natūralių gyvųjų bakterijų, tačiau tam, kad būtumėte užtikrinti, kad gausite tikrai nemažą kiekį gerųjų bakterijų, galite rinktis ir probiotikais praturtintą jogurtą. Taip pat pirmenybę reikėtų teikti natūraliam jogurtui be pridėtinio cukraus. Jį galite pagardinti mėgstamomis uogomis, vaisiais ar šaukšteliu medaus.
Kimčiai. Šie korėjietiški kopūstai yra vienas populiariausių Azijos virtuvės patiekalų. Kadangi jie ruošiami fermentacijos būdu, turi ir daug gerųjų bakterijų. Šį pikantišką daržovių patiekalą galite derinti kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies patiekalų, dėti jų į ryžių dubenėlius ar azijietiškas sriubas.
Kefyras. Tai – vienas populiariausių lietuviškų pieno produktų, ir ne tik šiltąjį sezoną, kai mėgaujamės šaltibarščiais. Tai stiprus probiotinis maisto produktas, kuriame randamos net kelios rūšys sveikatai palankių bakterijų ir mielių. Todėl kefyrą reikėtų įtraukti į kasdienį racioną.
Fermentuoti sūriai. Fermentuojant varškę ir gaminant gaudos, mocarelos ar čederio sūrius, juose išlieka daugybė gerųjų bakterijų. Be to, sūris yra ir kalcio šaltinis, tad valgydami jį nušausite iš karto du zuikius.
Tempė. Tai – natūraliai auginamas sojų produktas, kurio fermentacijos metu įmaišoma gyvo pelėsio. Šis produktas yra kilęs iš Indonezijos, tačiau šiuo metu tempė yra populiari visame pasaulyje. Ir ne tik tarp vegeratų, bet ir visavalgių, nes dėl fermentacijos pupelės įgauna didesnę maistinę vertę.
Rauginti agurkai. Agurkai – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių. Natūraliai vandens ir druskos tirpale rauginti agurkai yra puikus gerųjų bakterijų šaltinis. Tačiau reikėtų būti atsargiems – jei agurkai rauginami su actu, gerosios bakterijos žūva.
Kombučia. Sveikatai palankesniais produktais besidominčių pirkėjų tarpe kombučia sparčiai išpopuliarėjo. Kombučios fermentacijos metu pradeda daugintis gerosios bakterijos – probiotikai, naudingi žmogaus organizmui. Jie gerina virškinimo sistemos veiklą, mažina uždegimą, netgi skatina svorio mažėjimą.
Misas. Tai – dar vienas sojų produktas, vadinamoji sojų pasta. Ji gaminama sojų pupeles fermentuojant su druska ir tam tikrai grybeliais, vadinamais kodži. Mise yra gausu ne tik gerųjų bakterijų, bet taip pat ir baltymų ir skaidulų.
Alyvuogės sūrime. Dar vienas visiškai įprastas produktas, kurio įtraukę į racioną gausite žarnynui palankių laktobakterijų.
Rauginti kopūstai. Dar vienas tradicinis patiekalas, kurie yra itin maistingas, gausus vitamino C bei natūralių probiotikų. Tačiau svarbu rinktis nepasterizuotus raugintus kopūstus, nes juose yra gausiausia gyvų gerųjų bakterijų.
