Šiemet Joninės bus švenčiamos savaitės viduryje, todėl tikėtina, kad nemažai žmonių bus pasiėmę laisvadienių ir švęs ilgiau. „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Kęstučio Beržinio teigimu, jei Joninių šventimas trunka ne vieną dieną, tai ir pasiruošimas tam turi būti kruopštus ir atsakingas. „Pasidavus įvairioms pagundoms, slypinčioms maiste ar gėrimuose, pasekmės gali kelti ne puikias emocijas, o rūpesčius. Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių suprastų, kad linksma gali būti ir šventė be persivalgymo bei stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo. Juo labiau, kiek man žinoma, stipriųjų gėrimų prisiragavę Joninių dalyviai dar niekada nėra radę paparčio žiedo“, – šypsosi vaistininkas.
Kad nesutriktų virškinimas, valgykite kivius
K. Beržinio teigimu, ankstesniais metais po Joninių į vaistinę užsukdavę žmonės dažnai skųsdavosi sutrikusiu virškinimu, pykinimu ar vėmimu ir dėl to kaltindavo nešvarias rankas. Šiemet, pasak vaistininko, karantino metu išmokome kruopščiai plauti ir dezinfekuoti rankas, bene kiekvienas nešiojamės su savimi buteliuką dezinfekcinio skysčio, tad rankų higienos reikėtų nepamiršti ir per Jonines. Be to, gaminant maistą reikėtų vengti taip vadinamos kryžminės taršos – žalios mėsos kepsniams, daržovių, lašinukų pjaustymo ant tos pačios lentelės.
Norintiems iš anksto pasirūpinti savo virškinimo sistema, vaistininkas pataria tablečių ar kapsulių forma vartojamus fermentus pamėginti pakeisti vaisiais. „Žinoma, vaistinių preparatų poveikis stipresnis ir kartais greitesnis, tačiau jei jų neturite, desertui suvalgykite kivių ar ananaso. Tai puikūs antioksidantai, ląstelienos šaltinis, be to, juose gausu natūralių virškinimą gerinančių medžiagų, padedančių neapsunkti nuo vaišių gausos. O jei dar prieš valgį gurkštelėtumėte, pavyzdžiui, pelynų ar kitų kartumynų arbatos, žarnynas tikrai padėkotų“, – tvirtina K. Beržinis.
Jis pastebi, kad šiais laikais labai daug žmonių kenčia nuo padidėjusio rūgštingumo ar refliukso ir kartais net profilaktiškai prieš vaišes vartoja skrandžio veiklą gerinančius ir rūgštingumą mažinančius vaistus (omeprazolį, pantoprazolį ir kitus). Čia tyko kitas pavojus – kai skrandyje mažiau rūgšties, iš aplinkos į žarnyną lengviau patenka ir išgyvena įvairios blogosios bakterijos, net helmintai (parazitinės kirmėlės). „Bakterinės žarnyno infekcijos, tokios kaip salmoneliozė, kampilobakteriozė, jersiniozė, ir taip yra dažnesnės vasarą, o dėl vartojamų rūgštingumą mažinančių preparatų rizika jomis susirgti tik padidėja. Ypač atidiems reikėtų būti vaikams, nes jų skrandžio rūgštingumas natūraliai mažesnis“, – pataria vaistininkas.
Braidančių po žolynus tyko erkės ir alergija
Yra žmonių, kuriems Joninių vainikų pynimas ar vaikščiojimas žydinčiomis pievomis teikia ne malonumą, o sukelia alergiją, kuri, pasak vaistininko, yra mūsų laikų rykštė. Dažniausiai žinome, kam esame jautrūs, bet kartais pasitaiko ir kryžminė alergija. Pavyzdžiui, jei žmogus jautrus dabar žydintiems motiejukams, tai jam gerklės peršulį, burnos gleivinės ar odos bėrimą gali sukelti ir persikai, arbūzai, apelsinai, pomidorai ar žalios bulvės.
„Jei esate alergiškas kiečių žiedadulkėms, tai alergines reakcijas jums sukels ir bobramuniai, vaistinės ramunės, baltagalvės, o vaišes gali „apkartinti“ saldžiosios paprikos, brokoliai, žiediniai kopūstai, kopūstai, anyžius, česnakai, svogūnai, pankoliai. Todėl vykdami į gamtą nepamirškite savo vartojamų priešalerginių preparatų“, – perspėja vaistininkas. Jis išvardija augalus, su kuriais reikalų geriau neturėti ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir bet kuriam iš mūsų. Tai nuodingi ir stipriai organizmui galintys pakenkti augalai: nuokanos, maudos, vilkauogės, pakalnutės, mėlynosios kurpelės. Nežinantiems, kaip šie augalai atrodo, K. Beržinis pataria informacijos paieškoti internete ir prisiminti, kokių augalų nederėtų skinti ir pinti į vainikus. Ypač saugotis jis ragina visiems pažįstamų Sosnovskio barščių, kurių net ir vienas lašelis sulčių, pakliuvęs ant odos, gali sukelti gilius ir ilgai negyjančius nudegimus.
Vykstantiems švęsti vaistininkas pataria į krepšį įsimesti ir kraujasiurbius vabzdžius bei erkes atbaidančių repelentų. Nuo erkių sukeliamų ligų jis ragina būtinai pasiskiepyti tuos, kurie to dar nėra padarę. „Žinoma, iki šių metų Joninių skiepai nebesuveiks, tačiau būsite apsidraudę ateityje. Erkės pastaruoju metu kraustosi net į miestus ir kiemus, tad tikrai nebereikia braidyti po juosmenį siekiančias nenušienautas pievas, kad erkė įsisiurbtų. Jos kelia realų pavojų susirgti Laimo liga ar itin pavojingu erkiniu encefalitu. Negaliu sugalvoti jokio pateisinimo, kodėl žmonės galėtų leisti sau prabangą nesiskiepyti nuo pastarosios ligos“, – patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas K. Beržinis.
