Statistika rodo, kad kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų pasitikrina sveikatą pagal prevencines programas, kurių pagrindinis tikslas – sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo kai kurių ligų. VLK Paslaugų ir ekspertizės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė teigia, kad prevencinių programų amžiaus ribas, atsižvelgdamos į mokslininkų padarytus tyrimus, rekomenduoja Europos Komisija ir Pasaulinė sveikatos organizacija.
Vėžio atrankinės patikros rekomendacijas yra patvirtinusi ir Europos Sąjungos Taryba. Jose pripažįstamas atrankinių patikrų dėl krūties, gimdos kaklelio bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos efektyvumas, taip pat patariama gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio atrankos tyrimus atlikti tam tikros amžiaus grupės asmenims. Todėl tokios amžiaus ribos nustatytos visose šalyse, vykdančiose minėtas programas. Beje, Lietuvos gyventojai iš visų programų dažniausiai renkasi pasitikrinti pagal širdies ir kraujagyslių, storosios žarnos bei gimdos kaklelio programas.
„Dar kartą atkreipiame visų dėmesį, kad amžiaus ribos jokiu būdu nereiškia, kad blogai besijaučiančiam ar nusiskundimų turinčiam pacientui nebus suteiktos reikalingos medicinos paslaugos. Jos bus suteiktos, tik jos tiesiog nesiskaitys kaip prevencinė programa. Jei žmogui reikalinga pagalba, o jis jaunesnis ar vyresnis nei nurodyta prevencinėse programose, jis vis vien turi kreiptis į šeimos gydytoją. Reikiama pagalba ir būtini tyrimai jam bus suteikti lygiai taip pat be papildomo mokesčio – apmoka ligonių kasos", – pabrėžė J. Grigarienė.
VLK primena, kad Lietuvoje vykdomos šios prevencinės programos:
gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 m. (imtinai),
krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai),
storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 m. (imtinai),
prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo prostatos vėžiu,
širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterims nuo 50 iki 64 m. (imtinai).
Prevencinės programos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Kasmet reikalingų lėšų skiriama vis daugiau. Pavyzdžiui, prieš 10 metų šiam tikslui buvo skirta 7,5 mln. eurų, 2018 m. – beveik 17,8 mln. eurų, 2019 m. – 19,7 mln. eurų, 2020 m. – beveik 3 kartus daugiau arba 21,8 mln. eurų.
VLK specialistai atkreipia gyventojų dėmesį, kad norint pasitikrinti pagal prevencines programas, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei žmogus yra programoje numatyto amžiaus, jam bus atlikti tyrimai. Jei pacientas nepatenka į nustatyto amžiaus asmenų grupę, tačiau turi sveikatos nusiskundimų, jis irgi turi kreiptis į šeimos gydytoją. Bus atlikti reikiami tyrimai, o mokėti nereikės – išlaidos bus padengtos iš PSDF.
Ligonių kasos sulaukia klausimų, ar iš tiesų, jei nepatenki į prevencinių programų amžiaus ribas, tuomet reikės prisimokėti. Specialistai sako, kad mokėti gali tekti šiais atvejais: jei žmogus – nepatenka į prevencinių programų amžiaus ribas, jaučiasi puikiai ir yra visiškai sveikas, tačiau primygtinai nori pasitikrinti tik dėl to, kad taip nusprendė pats, be gydytojo sprendimo, tyrimai jam gali būti atlikti, tačiau už juos susimokėti reikės pačiam. Kitas atvejis, kada žmogui gali tekti susimokėti – jis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
VLK inf.
