Kuo ypatinga danties anatomija?
Vainikinę danties dalį sudaro du kietieji audiniai: dentinas ir emalis. Pastarasis yra danties vainikinės dalies išorėje ir patikimai dengia bei saugo dentiną. Jei kalbėtume apie emalio, kurį pelnytai galime vadinti labiausiai mineralizuotu audiniu žmogaus kūne, sudėtį, tai jį sudaro hidroksiapatito kristalai. Tad emalis – kiečiausias audinys visame žmogaus kūne. O štai dentinas yra kur kas mažiau mineralizuotas – apie 70 proc. jo sudaro hidroksiapatitas, dar 20 proc. – organinės medžiagos, o likusius 10 proc. – vanduo. Kietumo požiūriu emalis yra kietesnis nei dentinas, bet vertinant lankstumą laimi dentinas.
Ką tai reiškia? Dėl emalio kietumo jo nusidėvėjimo lygis yra itin žemas. Bet vienas jis labai trapus, todėl nesunkiai gali lūžti veikiamas kramtymo jėgos, rašoma pranešime spaudai. Dentinas dėl savo minkštumo savybių yra tarsi amortizatorius – jis amortizuoja kramtymo jėgą taip sušvelnindamas poveikį emaliui. Bet toji minkštumo savybė suponuoja spartesnį nusidėvėjimą, nuo ko ir saugo emalis. Akivaizdu, jog dantis apjungia nepriekaištingą emalio ir dentino tandemą, kai abu sluoksniai, su jiems būdingomis unikaliomis savybėmis, yra nepamainoma kombinacija atlaikant kramtymo jėgos daromą įtaką.
Kodėl kompozicinė plomba – ne visada geriausia išeitis?
Labiausiai paplitusių dantų ligų sąrašo viršuje – dantų ėduonis. Populiariausias šios problemos sprendimo būdas yra karieso pažeistų danties audinių šalinimas ir danties audinio atkūrimas naudojant kompozicinę plombą, kuri savo savybėmis labai primena dentiną.
Jei atkuriamas nedidelis defektas, tuomet kompozicinė plomba bus vienas iš geriausių problemos sprendimo būdų. Bet kalbant apie didelio defekto atkūrimą, tai kompozicinės plombos pasirinkimas yra svarstytinas. Kodėl? Nes esant dideliam danties audinio defektui prarandama daug emalio, kuris plombuojant pakeičiamas minkštesne medžiaga (minėjome, jog plomba savybėmis artimesnė dentinui, ne emaliui).
Natūralu, jog mažėjant emalio, kuris pasižymi labai aukštu kietumu, kiekiui, silpnėja ir danties struktūra. Verta paminėti ir tai, kad plomboms būdingas spartesnis dilimas, tad tikimybė, jog plomba pradės skilti, trupėti, yra nemaža. O blogiausia tai, jog plombos deformacijos gali neigiamai paveikti ir sveikus danties audinius. Ši problema ypač aštri ir aktuali, jei šalia yra daugiau dantų su didelėmis plombomis.
Būtina paminėti ir tai, kad dar plomboms būdingas traukimasis. Vadinasi, kuo didesnė plomba, tuo didesnis kiekis jos susitraukia. O kadangi plombos yra porėtos, tai suponuoja, jog jos kur kas labiau trauks apnašas. „Juozas.dental“ odontologijos klinikoje pacientams pateikiama problemos sprendimo alternatyva bei pristatomi jos pranašumai.
Koks problemos sprendimo būdas geriausias?
Dantis, turinčius dideles plombas, rekomenduojama protezuoti užklotais arba keraminiais vainikėliais. Dantų vainikėliai – puiki ilgaamžė investicija, dovanojanti estetinį vaizdą ir natūraliam dančiui artimas savybes. Šis sprendimas bus kur kas geresnis jau vien todėl, kad keramika savo savybėmis daug labiau panaši į emalį. Puiku ir tai, jog dėl šiuolaikinių keramikos ir surišimo medžiagų ypatumų nebūtina dantų protezuoti pilnais vainikėliais – galima naudoti užklotus, kurie savo savybėmis yra tokie patys kaip vainikėliais, bet suteikia progą išsaugoti gerus nuosavo danties audinius. Tokiu atveju kompozicinė plomba, savybėmis panaši į dentiną, paslepiama po emalį primenančius užklotu, atkuriant danties tvirtumą ir struktūrą bei savybes, itin panašias į natūralaus danties.
