Tokias aiškias mitybos organizavimo taisykles, kurios bus privalomos, o ne rekomendacinės kaip iki šiol, ligoninėms parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), padedama Lietuvos dietologų draugijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) atstovų.
„Ko mūsų pacientai neras savo lėkštėse, tai patiekalų, kurie bus riebaluose virti, skrudinti ir pagaminti tokia technologija, kuri neleidžia išsaugoti maisto savybių (...) Ligoninė nėra restoranas, pacientai neturėtų tikėtis restoraninio maisto, bet reikia pripažinti – bent jau dalyje sveikatos priežiūros įstaigų maistui tikrai pakankamai nebuvo skiriama dėmesio, maistas būdavo skurdus ir nebuvo atsižvelgiama į jo mitybinę vertę. Nors esame kraštas, kuriame patys auginame daržoves, bet pacientų mityboje daržovių ir vaisių trūkdavo. Pacientai skųsdavosi, kad maistas yra atšalęs ir patiekiamas neestetiškai. Ne visi maisto produktai yra blogi, bet jei sumetama į vieną lėkštę ir batono gabalą, ir dešrelę, ir viską užpila, nors ir skania ir gerai išvirta koše, tai, matyt, ir geriausias maistas neestetiškai patiektas nebus gerai vertinamas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė A. Veryga.
Ministro teigimu, aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki šiol nebuvo nustatyti, tad problemų būta daug ir įvairių: pradedant tuo, kad maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose ir kt.
„Reikia pripažinti, kad problema egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, dalis gydymo įstaigų išties per mažai dėmesio kreipia į pacientų maitinimą, o maistas ir skoniu, ir išvaizda primena sovietmetį. Žinoma, patekę į ligoninę neturėtume tikėtis maitinimo kaip aukščiausio lygio restorane, tačiau vienareikšmiškai maistas privalo būti kokybiškas, subalansuotas, pagamintas atsižvelgus į paciento būklę. Tad vertinu visų drauge nuveiktą darbą ir jo rezultatą, kuriuo, tikiu, netrukus galės įsitikinti ir ligoninėse gydomi žmonės“, – sakė ministras A. Veryga.
Tvarkos apraše, vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.
Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių. Tai leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Vis dėlto tai rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio nuostata.
Pasak LRVVKA atstovės Aidos Matulevičiūtės, maisto gaminimas pacientams – sudėtingas uždavinys tiek dėl specifinių pacientų poreikių, tiek dėl apimties. Tačiau tai, kad gerųjų pavyzdžių yra, ir ne vienas, jos teigimu, parodo, kad pacientams tiekti ir skanų, ir sveiką maistą nėra misija neįmanoma.
„Išties maitinimas ligoninėse yra itin specifiškas, virėjams tenka pasirūpinti keliasdešimčiai skirtingų dietų tinkančiais patiekalais, atsižvelgti į individualius poreikius. Tačiau tai tikrai ne priežastis užsimerkti ir pro pirštus žiūrėti į situaciją. SAM sprendimas parengti aiškias, pagrįstas taisykles sveikintinas. Jos tikrai pasitarnaus gydymo įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad maisto gamyba nebūtų nuolatinė problema kaip iki šiol. O svarbiausia – laimės pacientai. Juk kiekvienas, atsidūręs ligoninėje, norėtume ne tik kokybiško gydymo, bet ir maksimalaus rūpinimosi, įskaitant ir sveikti padedantį maistą“, – sako A. Matulevičiūtė.
Svarbi ir darbuotojų, gaminančių dietinį maistą gydymo įstaigose, kvalifikacija, kuri ne visada yra pakankama. Pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas pienui, virėjai, neturėdami reikiamų žinių, gali neįvertinti, kad tokiam pacientui negalima vartoti ir sviesto, arba kad sergantys celiakija negali vartoti perlinių kruopų ar sojų padažo, nes šiuose produktuose gali būti glitimo. Dėl to numatyta, kad maistą gaminantys darbuotojai turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamų žinių, kompetencijų, antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės.
Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.
Savo ruožtu gydymo įstaigų atstovai sako, kad naujoji tvarka papildomų rūpesčių nesukels, nes ir dabar dalies įstaigų administracijos, siekdamos, kad pacientai būtų maitinami kokybiškai, tvarkosi šeimininkiškai. Kitoms – teks pasitempti.
„Mūsų prioritetai, kalbant apie pacientų maitinimą, – šviežias, tinkamos temperatūros, skanus ir paciento poreikius pagal jo susirgimą atitinkantis maistas. Siekiant to, ligoninėje prieš dvejus metus atkurtas maitinimo skyrius, maistas pacientams gaminamas čia pat, tam specialiai įrengtose patalpose. Pacientų maitinimo kokybei užtikrinti jau dabar dedame ypatingas pastangas, naujos tvarkos įgyvendinimas mūsų įstaigoje nebus problematiškas. Atvirkščiai – kokybės reikalavimų nustatymas palengvins ligoninės darbą, padės įveikti tiekėjų atrankos, logistinius iššūkius bei leis ir toliau gerinti pacientų maitinimo paslaugos kokybę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.
Jai pritaria ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.
„Prieš keletą metų pradėjome maitinimo organizavimo pokyčius Kauno klinikose. Pakeitėme maitinimo sistemą, įsigijome modernią gamybos technologinę įrangą, intensyviai dirbame su valgiaraščio tobulinimu, todėl naujovės mūsų įstaigai nėra iššūkis. Esame pasirengę naujiems pokyčiams”, – teigia ji.
Tvarka įsigalios lapkričio 1 d., jos paisyti privalės visos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Ar pacientams užtikrinama teisinga mityba, kaip laikomasi tvarkos, ir toliau stebės bei vertins atsakingos institucijos.
