Už naują įstatymą balsavo 66 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 3 parlamentarai.
Pagal įstatymą pagalbinį apvaisinimą atlikti bus leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės. Jis galės būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims.
Pagalbinis apvaisinimas galės būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir jos sutuoktinio ar sugyventinio lytines ląsteles. Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytines ląsteles donoro, su kuriuo apvaisinamos moters nesieja įstatymų nustatyta tvarka sudarytos santuokos ar registruotos partnerystės sutarties ryšiai, bus draudžiamas.
Įstatyme įtvirtinti du pagalbinio apvaisinimo būdai: in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne). Pagalbinio apvaisinimo metodikas tvirtins sveikatos apsaugos ministras.
Priėmimo metu Seimas pritarė grupės parlamentarų siūlymui dėl embrionų apsaugos. Nuspręsta, kad embrionų turės būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Įstatymas nustato, kad lytinės ląstelės bus laikomos lytinių ląstelių banke. Jame taip pat galės būti laikomi sukurti, tačiau dėl embrionų sukūrimo metu nenumatytų aplinkybių pagalbinio apvaisinimo metu į moters organizmą neperkelti embrionai. Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai galės būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).
Pagalbinis apvaisinimas bus draudžiamas, jeigu bus medicininių kontraindikacijų, kurių sąrašą tvirtins sveikatos apsaugos ministras. Taip pat bus draudžiama imti ir (ar) naudoti pagalbiniam apvaisinimui mirusio asmens lytines ląsteles. Tačiau mirusio asmens lytinės ląstelės galės būti naudojamos konkretaus asmens pagalbiniam apvaisinimui, jei asmuo prieš mirtį bus davęs sutikimą tokiam jo lytinių ląstelių naudojimui.
Priimtas įstatymas įsigalios 2017 m. sausio 1 d.
