Dar prieš šimtmetį moters gyvenimas buvo visai kitoks – vaisingu gyvenimo periodu ji beveik visada būdavo nėščia arba maitino krūtimi, šeimose augo ne vienas ar du, o gerokai daugiau vaikų, todėl hormonų pusiausvyra ir menstruacijų laikinas nebuvimas nesudarydavo palankių sąlygų vystytis endometriozei. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ginekologijos centro gydytojos akušerės-ginekologės dr. Sonatos Barilienės, dėl pasikeitusio gyvenimo būdo šiandien ši liga diagnozuojama iki 10 proc. moterų, o tarp susidūrusių su vaisingumo problemomis endometriozė diagnozuojama net 20-40 proc. atvejų.

Po ilgų diskusijų Seimas antradienį priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriuo nustatytos moters pagalbinio apvaisinimo sąlygos, būdai ir tvarka.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad pirmiausia turėtų būti sutvarkytas teisinis pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas, ir tik tada būtų galima kaltinti ministeriją neskiriant lėšų susirgimo gydymui. Ministrė primena, kad pagalbinio apvaisinimo procedūrų kompensavimui jau 2015 m. buvo numatytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, tačiau, LR Seimui nepriėmus įstatymo, teko šias lėšas skirti kitoms reikmėms.