Daugiau nei pusė (55,4 proc.) pernai nustatytų ŽIV atvejų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu: 37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų pernai nustatyta dvigubai daugiau nei užpernai. Beveik kas trečias (44 asmenys, 28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus.
Per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988-2015) ŽIV infekcija diagnozuota penkiems vaikams, nėštumo ar gimdymo metu užsikrėtusiems nuo ŽIV infekuotos motinos.
Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje pernai nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje.
,,Vertinant pastarųjų penkerių metų ŽIV infekcijos tendencijas Lietuvoje, galima teigti, jog sergamumo ŽIV rodiklis nežymiai svyruoja ir jis nėra aukštesnis nei ES šalių vidurkis; daugėja užsikrėtusiųjų per lytinius santykius, ypač per homoseksualius; daugėja ŽIV infekuotų moterų; tyrimų dėl ŽIV skaičius išaugo penktadaliu ir dažniausia AIDS indikacinė liga išlieka plaučių tuberkuliozė", - teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.
Pasak prof. S. Čaplinsko, Europoje susiduriama su vėlyvos ŽIV diagnozės problema.
ULAC duomenimis, nauji ŽIV infekcijos atvejai užregistruoti visose apskrityse - daugiausiai Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno.
Pernai, nėščiųjų dėl ŽIV patikros metu, nustatyta 10 naujų ŽIV atvejų. Tai dvigubai daugiau nei prieš penkerius metus.
ŽIV liga neišgydoma, tačiau vaistai (antiretrovirusinė terapija) pristabdo ŽIV ligos progresavimą, sumažina ŽIV perdavimo riziką, sumažėja mirties nuo AIDS tikimybė. Pernai, PSDF lėšomis, ŽIV liga pradėta gydyti 140 pacientų. Šių metų pradžioje ŽIV ligos gydymas skirtas 583 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Pradėjus ŽIV ligos gydymą, jis tęsiamas visą likusį gyvenimą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2014 m. vieno ŽIV užsikrėtusio paciento vienų metų gydymo kaina kompensuojamais vaistais siekė 5217 eurų. Kasmet dėl ŽIV ligos gydomų pacientų skaičius didėja.