Trenerė Erika Krasinskė sako, kad dažniausiai traumos nutinka dėl nežinojimo. Praktiškai visi žmonės turi raumenų disbalansą, bet apie tai nežino. Disbalansas – tai kai vieni raumenys organizme pertempti, kiti – silpni. Kai žmonės sportuoja netaisyklingai, jie gali dar labiau apkrauti ir taip pertemptą vietą, organizmas neatlaiko krūvio ir nutinka traumos.
Raumenų disbalansas gali sukelti tiek sąnarių traumas, tiek kaulų lūžius. „Viena sporto klubo klientė karantino metu šoko įsijungusi žaidimų konsolę „Xbox“, darė šuoliuką ir jai lūžo pėdos kaulas. Ką tai reiškia? Kad jos organizmo grandinėje kažkur yra silpna grandis, dėl jos atsiranda minėtas disbalansas ir tada nuo elementariausio kulno ar pėdos padėjimo gali skilti ar lūžti kaulas“, – aiškina specialistė.
Jos teigimu, lūžiai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, kaip neatsargumas ar didelis antsvoris, dėl kurio kaulai labai apkraunami ir netaisyklingai sportuojant tampa lengviau pažeidžiami.
Kad įvairūs sąnarių pažeidimai yra vienos dažniausių sportuojančiųjų namuose traumų, rodo ir draudikų atlikta pavasarinio karantino metu nutikusių draudiminių įvykių analizė. „Pastebėjome, kad dažniausios patiriamos traumos yra čiurnos ar kelio sąnario sužalojimas, įvairūs sausgyslių pažeidimai, raiščių patempimai ir plyšimai, pasitaiko ir pėdų pirštų bei raumenų sužalojimų, pirštų lūžių.
Karantino metu išryškėjo ir antrinės žalos, susijusios su sportu namuose. Pasitaikė atvejų, kai vaikai, nusičiupę tėvų naudojamus svarmenis, užsimeta juos ant kojos, nukenčia ir turtas – netyčia iš rankų iškritę svarmenys apgadina grindis, sudaužo stiklinius baldų paviršius“, – vardija draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Pratimai – visam kūnui, o ne tik nepatinkančiai vietai
E. Krasinskė sako, kad viena dažniausių sportuoti pasiryžusiųjų klaidų – susirasti pirmą pasitaikiusią treniruotę internete ar įsigyti bet kokį namams skirtą treniruoklį, nepasidomėjus, ar tai jiems tinka. Jos teigimu, nejudrus gyvenimo būdas, nuolatinis sėdėjimas, netaisyklinga laikysena daugeliui žmonių sukelia sveikatos problemų, kurias be profesionalų pagalbos išspręsti sudėtinga, o netinkamas sportas jas gali dar labiau pagilinti. Todėl nusiteikusiems karantino metu sportuoti namuose, ji pataria pirmiausiai pasitarti su specialistu – profesionaliu treneriu.
„Tai pakankamai efektyviai galima padaryti ir nuotoliniu būdu. Tokios konsultacijos tikslas – išsiaiškinti, kokie žmogaus poreikiai, kokie pratimai tinkamiausi, kaip teisingai juos atlikti. Treneriai akimirksniu pastebi, kuri vieta organizme funkcionuoja netinkamai, kartais juokauju, kad užtenka pamatyti, kaip žmogus eina, ir jau galima pasakyti, kur yra problema. Pasitarus su specialistu paaiškėja, ko reikia kūnui, o po to jau galima sportuoti individualiai, nesibaiminant, kad nutiks traumos ar bus pakenkta sveikatai“, – sako pašnekovė.
Kita klaida, jos teigimu, yra manymas, kad sportuojant reikia susikoncentruoti tik į problemines kūno vietas, rašoma pranešime spaudai.
„Dažna situacija – riebalinio audinio perteklius pilvo srityje. Žmonės galvoja, kad nusipirks lanką, jį suks ir šių riebalų atsikratys. Vis dėlto vien šia priemone nieko nepasieksime, o galime ir pakenkti. Paprastai žmonių, turinčių antsvorio, keliai yra silpnoki, nuo lanko sukimo jie taps dar mažiau stabilūs, atsiras skausmai, pakenksime raiščiams, vėliau problemos įprastai nukeliauja į nugarą, pradeda ją skaudėti – turime užburtą grandinę. Kūne viskas vyksta sinergiškai, tad reikia tolygiai stiprinti visą organizmą ir nebandyti pakeisti tik konkrečios nepatinkančios vietos“, – pataria E. Krasinskė.
Kardiotreniruokliai – ne visada išeitis
Paklausta apie populiarius kardiotreniruoklius, pastaruoju metu šluojamus iš sporto reikmenų parduotuvių, ji sako, kad su šiais įrenginiais reikėtų elgtis atsargiai, mat netinkamai naudojami ar konkrečiam žmogui tiesiog netinkantys kardiotreniruokliai gali sukelti traumas ar pagilinti jau esančias problemas. Mažiausia tikimybė sau pakenkti yra naudojantis elipsiniu treniruokliu ar bėgimo takeliu, einant juo greituoju ėjimu.
„Bėgant ant bėgimo takelio be galo svarbu taisyklingai statyti kojas ir avėti tinkamus batus, priešingu atveju bus sukeliama didelė atatranka į kelio sąnarius ir stuburą, taip galime pakenkti sąnariams, įsitaisyti išvaržą.
Dar prastesnis pasirinkimas, kurio nerekomenduoju, yra stacionarūs dviračiai. Žmonės ir taip didžiąją dienos dalį sėdi – dirbdami, važiuodami į darbą, valgydami, žiūrėdami televizorių. Stacionarus dviratis yra tas pats sėdėjimas, o po ilgos sėdimo darbo dienos organizmui reikėtų pakeisti padėtį ir maksimaliai išjudinti tas vietas, kurios sustingsta sėdint“, – atkreipia dėmesį ji.
Trenerė pasakoja pastaruoju metu sulaukianti daug klausimų, kokių priemonių įsigyti „karantininiam“ sportui namuose. „Visada pravers dideli kamuoliai, įvairūs svareliai, pasipriešinimo gumos – šios apskritai yra nepamainomos ir kartais net efektyvesnės nei svarmenys.
Galima naudoti ir buityje esančius daiktus: buteliukus su vandeniu kaip svarmenis, sofas, kėdes, lovas kaip atramas, o jei namuose yra laiptai – tai irgi puikus „treniruoklis“, nes yra aibė nuostabių pratimų su laiptais. Visos šios priemonės yra ir pigios, ir efektyvios. Svarbiausia – padedant profesionalui susipažinti su savo kūnu ir išmokti sportuoti, taip greičiau pasieksite tikslo ir išvengsite traumų“, – rekomenduoja E. Krasinskė.
