Tam, kad kelias sveikesnio gyvenimo būdo ir pokyčių link būtų sklandus, specialistai pataria vengti pradedantiesiems sportininkams būdingų klaidų, pasirūpinti tinkama avalyne ir drabužiais, nepamiršti kelių, alkūnių apsaugos priemonių.
„Prasidėjus visuotiniam bėgiojimo, dviračių, riedučių sezonui, tradiciškai išauga besikreipiančių dėl patirtų traumų skaičius. Dažniausiai tai čiurnos ar kelio sąnarių raiščių patempimai, kartais – įvairūs nubrozdinimai, žaizdos, kaulų lūžiai. Šiltuoju sezonu kur kas dažniau krentama nuo dviračio, todėl daugėja tiek viršutinių, tiek apatinių galūnių traumų“, – pagrindines pavasario traumas vardina BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2017 m. duomenimis, per metus Lietuvoje traumas patyrė 405 tūkst. gyventojų, o bendros išlaidos gydymui ir laikinajam nedarbingumui apmokėti sudarė 104 mln. eurų. Draudikų statistika rodo, kad buitinių ir sportinių traumų gydymo išlaidos sparčiau auga pavasario mėnesiais.
Per daug galvoja apie tikslus
Anot R. Grizicko, pavasarinių traumų pobūdis labiausiai priklauso nuo pasirenkamos veiklos, sporto rūšies, tačiau tam tikras tendencijas diktuoja ir amžius.
„Jaunimui pavasarį būdingos būtent sportinės traumos, neretai ištinkančios pervertinus savo jėgas, stokojant žinių ir patirties. Tuo tarpu vyresni žmonės prasidėjus lauko darbų sezonui kur kas dažniau patiria buitines traumas tiek ūkininkaudami, tiek darbuodamiesi aplink namus. Todėl fiksuojame daugiau plaštakos, pėdų traumų, pjautinių, kirstinių žaizdų, kurias tenka siūti. Taip pat pasitaiko ir itin skaudžių atvejų, komplikuotų lūžių“, – aiškina specialistas
Jei nuo buitinių traumų paprastai padeda apsisaugoti paprasčiausias dėmesingumas, tai pradedantiesiems sportininkams svarbu nepervertinti savo galimybių, skelbiama pranešime spaudai.
„Dažniausiai viskas prasideda nuo apsisprendimo daugiau judėti, tiesiog norint jaustis žvaliau ir turėti daugiau energijos. Tačiau jei jau nusprendėte užsiimti aktyvia sportine veikla, labai svarbu pasirinkti adekvatų fizinį krūvį, atsižvelgiant į amžių bei fizinį pasirengimą. Tobulu atveju reikėtų, kad specialistai įvertintų jūsų sveikatą: sąnarių būklę, lėtines ligas, širdies sistemos veiklą bei kitus rizikos veiksnius. Visa tai ignoruojant, peršokant iš karto prie aktyvaus sporto – rizikuojama savo sveikata“, – aiškina R. Grizickas.
Traumų rizika ypač padidėja netaisyklingai atliekant judesius, ignoruojant apšilimo etapą, netinkamai pasiruošus treniruotei, o po jos – neatliekant tempimo pratimų, nesuteikiant kūnui tinkamo poilsio.
Pradedančiųjų klaidos
Auksinė pradedančiųjų taisyklė: paisykite savo poreikių bei galimybių balanso. Neadekvatus fizinis krūvis, netinkama mityba ir nerealistiški tikslai – pagrindinės klaidos, kurias padaro pradedantieji sportininkai.
„Jeigu iki šiol aktyviai nesportavote, rekomenduojama pradėti nuo lengvesnės, ramesnės fizinės veiklos – pasivaikščiojimų, treniruočių su nedideliais svoriais, ramesnių grupinių treniruočių, trumpų distancijų bėgimo. Svarbu susidaryti veiklos planą. Vienoks jis bus norint tiesiog aktyviai praleisti laiką lauke su draugais ar siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nugaros skausmus, kitoks – siekiant įgyvendinti konkrečius tikslus – pradėti bėgioti ir pasiruošti maratonui, išmokti žaisti tenisą ar dalyvauti mėgėjų varžybose“, – įsitikinęs BTA specialistas.
Visiškai nesportavusiems žmonėms tikslinga sporto trenerio konsultacija ir priežiūra.
„Pradedantieji paprastai turi daug entuziazmo ir motyvacijos, bet mažiau žinių ir patirties, todėl fizinio krūvio tinkamumą svarbu aptarti su savo šeimos gydytoju ar sporto medicinos specialistu. Ir visada žinoti, kad fizinis krūvis didinamas palengva. Atsipalaiduokite, sportuokite ir nepamirškite, kad pagrindinis sporto prioritetas – gera savijauta. Ir tik po to sulaukiama trokštamų rezultatų“, – sako R. Grizickas.
