„Per Jėzų Kristų ir Jo Švenčiausiąją Auką noriu šiandien atnašauti eucharistinę auką Dievui Švenčiausioje Trejybėje kaipo padėką už savo kunigystės šventimų 40-ąsias metines. Tai – didelė Dievo dovana ir malonė. Kaip prieš du tūkstančius metų eidamas pro Galilėjos ežerą Viešpats Jėzus pašaukė pirmuosius apaštalus žodžiais: „Sek paskui mane!“, padarydamas juos žmonių žvejais, taip tas pats Jėzus 1976 metais pašaukė mane oro uoste man atliekant privalomąją karinę tarnybą. Jo lūpos ištarė mano vardą. Žinojau, kad Jam reikia mano rankų ir jaunatviško entuziazmo kupinos širdies. Jutau, kad reikia lašo prakaito ir vienatvės, taip pat – maldos ir studijų, žinių ir informacijos kaupimo, kad tapčiau nauju žmogumi, alter Christus ir gimčiau iš naujo“, – sakė jubiliatas.
Po penkerių įtemptų studijų metų Kauno kunigų seminarijoje 1984 m. kun. Juzef Aškelovič priėmė kunigystės šventimus iš vyskupo Julijono Povilionio (1937-2023) rankų. Po šventimų gavo paskyrimą dirbti Eišiškėse, vėliau sekė Turgeliai, Maišiagala, o šiuo metu kun. Juzef yra Butrimonių ir Pabarės parapijų klebonas.
„Viešpats Jėzus pasiuntė mane kaip žveją į atvirą jūrą žvejoti sielų tiesos tinklu ir gyvenimo žodžiu duoti žmonėms Dievą, kad gelbėčiau juos nuo pragaro ir vesčiau į dangiškąją Tėvynę, į kurią visi mes einame piligrimų keliu. Visada jaučiau, kad Viešpats Jėzus yra šalia manęs, palaiko mane, padeda man ir kalbasi su manimi. Noriu padėkoti Dievui Švenčiausioje Trejybėje, Švenčiausiajai Dievo Motinai už mano pašaukimo malonę, gautus talentus ir prašyti ištvermės kunigiškojo gyvenimo šventume. Taip pat prašau jūsų melstis už mane ir ateinančias „daktarų“ kartas, gelbėsiančius žmones nuo mirties ir teiksiančius jiems nuo mirties vaistą – Švenčiausiąjį Sakramentą“, – kalbėjo ganytojas.
Pamokslą sakė kun. V. Červinski, kuris su kun. Aškelovičiumi susipažino prieš 25 metus per Lenkų ir lenkų diasporos suvažiavimą Pultuske (Lenkija).
„Turiu pasakyti, kad mokiniams ir visiems kitiems skirti Viešpaties Jėzaus žodžiai „Mokykite visas tautas“ išsipildė ir išsipildo mūsų jubiliato gyvenime“, – kalbėjo kunigas. Priminė, kad kun. Juzef Aškelovič yra pamokslininkas, misionierius, žinomas daugelyje Europos šalių, kur „savo gyvenimo pavyzdžiu traukė ir ten gyvenančius lenkus, dėl įvairių priežasčių palikusius savo tėvynę, bet jos ilgėjosi“. Kun. prelatas taip pat sakė, kad neįmanoma suskaičiuoti, kiek homilijų per 40 kunigystės metų kun. Aškelovič yra pasakęs, kiek vaikų įtraukęs į Bažnyčios bendruomenę, kiek žmonių paruošė Sutvirtinimo sakramentui ir kiek žmonių iš jo rankų gavo Ligonių patepimo sakramentą. „Norint būti geru kunigu, pirmiausia reikia būti geru žmogumi. Tai – tiesa, kurią patiriame kunigo Juzefo asmenyje“, – pridūrė jis.
„Linkiu kunigui Juzefui, taip pat jūsų bendruomenei, kad augtumėte Dievo meilėje, kad ši meilė pasireikštų jumyse. Tegul ji bus skiepijama ir ateinančioms kartoms, kad iš šių jaunų žmonių išaugtų nauji pjovėjai, kurie išeis į Viešpaties lauką pjauti to, ką kažkas kadaise buvo pasėjęs ir kas Viešpaties Dievo dėka išaugo ir davė vaisių“, – baigdamas sakė ganytojas.
Po pamaldų atėjo sveikinimų, gėlių ir dovanų įteikimo laikas, nuskambėjo tradiciniai „Sto lat!“ Buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame linkėjimus kunigui išsakė buvę parapijiečiai ir kiti kunigai.
Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje K. Radzivil, kuris ir pats yra kunigo tėvas, atkreipė dėmesį, kad šiandienos šventė – ne tik jubiliejų mininčio kunigo šventė. „Mes patys, būdami kunigo tėvai, suprantame, kokia tai didelė laimė, palaima ir didžiulė malonė yra ne tik kunigui, bet ir visai Bažnyčiai, jo šeimai, artimiesiems ir draugams. Šiuo atveju, kai kunigystė trunka taip ilgai –visai jį supančiai bendruomenei, visų pirma čia, Butrimonyse ir Pabarėje, bet ir visose vietose, kur kunigas yra dirbęs ganytojišką darbą. Turime suvokti, kad tai – mūsų bendra šventė, kurią švenčiame kartu“, – sakė jis.
„Kunigystė – tai pašaukimas, tačiau tai tik dalis tiesos apie kunigystę. Pašaukimas į kunigystę yra ypač sunkus ir reiklus, nes norint į jį atsiliepti reikia daug drąsos. Taigi kunigystė yra ir pašaukimas, ir atsiliepimas. Prieš 40 metų, nepaisant sunkių laikų, kun. Juzef atsiliepė į šį pašaukimą ir atkakliai jį vykdė. Esame jam už tai labai dėkingi“, – pridūrė ambasadorius.
Nors ambasadorius su kun. J. Aškelovičiumi susipažino vos prieš metus, spėjo pažinti jį kaip drąsų, stiprų žmogų, teikiantį stiprybės kitiems, esantį gerą žmonėms ir besirūpinantį gamta. Tačiau, jo nuomone, kun. Juzef visų pirma „yra didelio, karšto tikėjimo žmogus ir tai tiesiog justi“.
„Man didelė garbė Lietuvos lenkų sąjungos vardu pasveikinti mūsų gerbiamą jubiliatą. Kunigas klebonas, kunigas dekanas, kunigas kanauninkas, kunigas misionierius – didis žmogus ir didelė dovana tiek Bažnyčiai, tiek Vilniaus kraštui. Eišiškės, Turgeliai, Tabariškės, Alionys, Maišiagala, Pabarė, Butrimonys – ten buvo atliktas didžiulis darbas, bet buvo ir asmeninis, nuostabus pavyzdys. Būtent dėl tokių kunigų kaip kunigas Juzef žmonės einą į Bažnyčią. Kunigas yra ir Lietuvos lenkų sąjungos kapelionas, didelis lenkų patriotas, Vilniaus krašto patriotas. Be jo neapsieina nė vienas svarbus renginys. Už visa tai nuoširdžiai dėkojame. Likimas lėmė, kad rūpinotės didžiausiu šių laikų Vilniaus krašto lenku kunigu prelatu Jozefu Obrembskiu. Ir tai tikrai nėra atsitiktinumas. Už visa tai Lietuvos lenkų sąjungos vardu nuoširdžiausiai Jums dėkojame ir žemai lenkiamės. Tegul Aušros Vartų Dievo Motina saugo Jus ir Jūsų šeimą!“ – sakė Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys W. Tomaszewski.
Šalčininkų rajono meras Z. Palevič, cituodamas Šv. Jono Marijos Vianėjaus žodžius pasakė: „Geras kunigas, kunigas pagal Dievo širdį yra brangiausias Viešpaties Dievo turtas parapijai ir viena didžiausių Dievo gailestingumo dovanų. Kaip gražiai šie žodžiai tinka mūsų jubiliatui, kunigui Juzefui, kuris yra būtent toji dovana, dovana kiekvienai parapijai, kurioje jis tarnavo, tačiau pirmiausia mūsų bendrai, simbolinei parapijai – Vilniaus kraštui. Per 40 tarnystės metų pelnėte didelę bendruomenės pagarbą ir pripažinimą. Tai įvyko dėl kunigo charizmos, o ne vien dėl to, kad užsideda pakaklinę. Tai milžiniškos pastangos, kasdienis darbas, kuris remiasi į tris kolonas. Kunigas Juzef yra ir liks kunigiškojo pamaldumo, pastoracinio uolumo ir socialinio aktyvumo pavyzdys. Ten, kur pasirodo kunigas Aškelovič, išnyksta abejingumas ir atsiranda veikimas. Tai yra variklis. Ir tai matyti iš tų parapijų, kuriose kunigas dirbo. Tai – kunigas, kuris suteikia mums vilties sunkiausiais laikais, užkrečia mus savo energija ir skatina veikti.“
„Brangus kunige, tegul ši charizma, kuri pasireiškia ir puikiais pamokslavimo gebėjimais, išlieka. Tegul dvasiniai vadovai visada jus globoja ir užtaria jus prašydami jums sveikatos ir energijos gelbstint sielas, ir praturtinant mūsų.
