Apie dar vienas su Dievo Gailestingumo švente susijusias metines primena Vilniaus arkivyskupija. „Didįjį Penktadienį Bažnyčia visame pasaulyje pradėjo ruoštis šventei, kuri pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85 metus“, - skelbia įrašas Vilniaus arkivyskupijos interneto svetainėje. 1935 m. Vilniuje Aušros Vartų galerijoje buvo iškabintas iki tol viešai nematytas Dievo Gailestingumo paveikslas, o pirmą pamokslą apie šią didžiausią Dievo ypatybę - II Velykų sekmadienį - pasakė šv. ses. Faustinos nuodėmklausys pal. kun. Mykolas Sopocka. „Gailestingumas nėra viena daugelio Dievo savybių, o Jo širdies plakimas“, - taip prieš dvejus metus kalbėjo Šventasis Tėvas Pranciškus, kuris šiemet Dievo Gailestingumo sekmadienį šv. Mišias aukos iš netoli Vatikano esančios Šventosios Dvasios Sasijoje bažnyčios, kur yra įkurtas Italijos Dievo Gailestingumo kulto centras.  

Gailestingumo Apaštalas
„Visais laikais ir bet kokiu istorijos tarpsniu - o ypač tokiomis neramiomis mūsų dienomis - Bažnyčia negali pamiršti maldos ir nesišaukti Dievo gailestingumo, kai taip yra paplitusios žmoniją slegiančios ir jai gresiančios nelaimės. (...) Kuo labiau supasaulėjusi žmonių mąstysena praranda pačią „gailestingumo“ sampratą - kuo labiau toldama nuo Dievo ji atsitolina ir nuo gailestingumo slėpinio - tuo labiau Bažnyčia turi teisę ir pareigą „didžiu šauksmu“ maldauti Dievą gailestingumo“, - sakė šv. popiežius Jonas Paulius II praėjusio šimtmečio pabaigoje, primindamas pasauliui, kad nėra žmogui kitokio vilties šaltinio, kaip Dievo Gailestingumas.

Šv. Jonas Paulius II įėjo į Bažnyčios istoriją kaip Gailestingumo popiežius. Greta šv. Faustinos ir pal. kun. M. Sopockos jis vadinamas Gailestingumo Apaštalu. Buvo vienas uoliausių Dievo Gailestingumo kulto garbintojų ir skleidėjų. Jo antroji enciklika - apie Dievo Gailestingumą - „Dives in misericordia“ rodė jo pontifikato kryptį. Tai būtent šio popiežiaus dėka visas pasaulis iš naujo atrado šv. ses. Faustinos Kovalskos perduotą tiesą apie Dievo Gailestingumą.  

Savo pontifikato pabaigoje - 2020 metais - per savo paskutinę piligriminę kelionę į Lenkiją jis iškilmingai patikėjo pasaulį Dievo Gailestingumui. Be to, kasdieniame jo gyvenime popiežių lydėjo pamaldumas Dievo Gailestingumui.

Paskutinis gelbėjimosi ratas
Apie II Velykų sekmadienį - kaip apie Dievo Gailestingumo šventę - Jėzus daug kartų kalbėjo ses. Faustinai:
„Trokštu, kad pirmąjį sekmadienį po Velykų šis paveikslas būtų viešai pagerbtas. Šis sekmadienis yra Gailestingumo šventė. Trokštu, - kalbėjo Jėzus. - Kad Gailestingumo šventė būtų prieglobstis visoms sieloms, o ypač - vargšams nusidėjėliams. [...] Tą dieną yra atvertos mano gailestingumo įsčios ir sieloms, kurios prisiartins prie mano gailestingumo Šaltinio, aš išliesiu visą malonių vandenyną. [...] Kuri siela prieis išpažinties ir Komunijos, gaus visišką kalčių ir bausmių atleidimą“ , - užrašė ses. Faustina savo „Dienoraštyje“.  

Gailestingumo šventė turi didžiausią rangą tarp visų Dievo Gailestingumo kulto formų dėl didelių pažadų ir vietos Bažnyčios liturgijoje. „Duodu jums paskutinį gelbėjimosi ratą, tai yra Mano Gailestingumo šventę. Jei nepagarbins mano gailestingumo, pražus amžiams“, - kalbėjo Jėzus seseriai vienuolei.

Jėzus pasakė, kad tą dieną visi žmonės, net ir tie, kurie anksčiau nejautė pamaldumo Dievo Gailestingumui ir tik dabar atsiverčia, gali dalyvauti patirdami visas malones, kurias Jėzus šiai šventei paruošė. Pasitikintys žmonės gali prašyti visko sau ir kitiems, kad tik maldos objektas atitiktų Dievo valią. Per Gailestingumo šventę visos malonės ir geradarystės prieinamos visiems žmonėms ir bendruomenėms, kad tik prašytų jų su pasitikėjimu.

Kulto sklaida
Daugelyje apsireiškimų Jėzus nusakė ne tik šventės vietą Bažnyčios liturginiame kalendoriuje, bet ir jos paskelbimo motyvą ir tikslą, pasirengimą jai ir jos minėjimą bei didelius pažadus. Didžiausias jų yra „visiško kalčių ir bausmių atleidimo“ malonė, susijusi su Šventosios Komunijos priėmimu tądien po gerai atliktos išpažinties (nepaliekant nė mažiausios nuodėmės), pasitikint Dievu ir jaučiant meilę savo artimam. Pasirengimas šiai šventei yra devyndienis, kai per 9 dienas, pradedant Didžiuoju penktadieniu, meldžiamasi Dievo Gailestingumo vainikėlio malda.

Šiuo metu, kai dėl karantino negalime dalyvauti šv. Mišiose ir priimti sakramentinę šv. Komuniją, turėtume jungtis su Bažnyčia per televiziją, radiją ar internetą, gailėtis už padarytas nuodėmes ir priimti dvasinę komuniją.

Pirmojo sekmadienio po Velykų pasirinkimas nėra atsitiktinis - tai yra aštuntoji diena (oktava) po Kristaus Prisikėlimo. Šis laikas Bažnyčioje mums aiškiai skelbia, kad nebūtų atpirkimo, jei nebūtų Dievo gailestingumo. Iš pradžių šią šventę atliepdama Jėzaus norus ir liepimus minėdavo pati ses. Faustina. Jos nuodėmklausys kun. M. Sopocka ėmėsi šios misijos po vienuolės mirties. Rašė straipsnius ir teologinius traktatus, juose stengėsi pagrįsti poreikį įtraukti šią šventę į Bažnyčios liturginį kalendorių. Ieškojo pritarimo šiai idėjai tarp teologų ir vyskupų ir buvo net išsirengęs į Romą asmeniškai pristatyti šį klausimą Kongregacijoje. 1951 metais kardinolas Adoma Sapieha sutiko, kad šventė būtų viešai švenčiama Krokuvos priemiestyje Lagevnikuose. Deja, 1959 metais Šventasis Sostas uždraudė skleisti Dievo Gailestingumo kultą ses. F. Kovalskos pateiktomis formomis. Tuomet pritrūko detalios ir gilios ses. Faustinos „Dienoraščio“ analizės ir tikslaus jo vertimo į italų kalbą. Draudimas buvo atšauktas tik 1978 metais jau mirus kun. M. Sopockai. Krokuvos arkivyskupas metropolitas kard. Francišek Macharski (Franciszek Macharski) 1985 metais pradėjo minėti Dievo Gailestingumo šventę savo arkivyskupijoje. Vėlesniais metais jis paplito ir kitose Lenkijos arkivyskupijose.

Dievo Gailestingumo miestas
Prieš ketverius metus (2016 m.) popiežius Pranciškus paskelbė Bažnyčioje Šventuosius Gailestingumo metus. Viso pasaulio dėmesys ir vėl buvo nukreiptas į Krokuvą, kur įvyko Pasaulio jaunimo dienos, skirtos šv. Jono Pauliaus II skelbtai šv. Faustinos žiniai.  

Vilniuje tais metais vyko daugybė renginių, pabrėžiančių gailestingumo darbus. Prisiminta tada, kad šiame mieste susitiko du didieji Dievo Gailestingumo apaštalai - pal. kun. M. Sopočka ir šv. F. Kovalska, kad čia buvo nutapytas pirmasis Gailestingojo Jėzaus paveikslas (dailininkas Eugeniusz Kazimirowski), kad čia Jėzus padiktavo Dievo Gailestingumo vainikėlį, kad šiame mieste pirmuosius įžadus davė šiuo metu visame pasaulyje Dievo Gailestingumo slėpinį skelbiančios Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos seserys. Beje, šiuo metu jos patarnauja Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopockos hospise ir Dievo Gailestingumo šventovėje. 2016 metais taip pat buvo surengtas Nacionalinis gailestingumo kongresas, jį vainikavo procesija Vilniaus gatvėmis, buvo nešamas Gailestingojo Jėzaus paveikslas. O Vilniaus rajono Juodšilių kaime buvo konsekruota pirmoji pasaulyje pal. Mykolo Sopočkos titulą turinti bažnyčia.

 * * * *
Epidemijos metu, kai visas pasaulis su nerimu žvelgia į ateitį, verta prisiminti, kad tik pasitikėdami Jėzumi, rasime išsigelbėjimą. Štai keli šv. Faustinos užrašyti Jėzaus pasisakymų fragmentai: (…) Žmonija neras ramybės, kol pasitikėdama neatsigręš į mano gailestingumą. (…) Duodu žmonėms indą, su kuriuo turi ateiti malonių prie gailestingumo šaltinio. Šis indas yra paveikslas su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi. (...)  Siela, kuri garbins šį paveikslą, nepražus. Taip pat pažadu jau čia, Žemėje, pergalę prieš priešus, o ypač mirties valandą. Aš pats ją ginsiu kaip savo garbę. (...) Kada nusidėjėlis kreipiasi į Mano gailestingumą, atiduoda Man didžiausią garbę ir yra Mano kančios nuopelnas. (...) Kai siela šlovina mano gerumą, tada šėtonas dreba prieš ją ir bėga į patį pragaro dugną. (...) Kas pasitiki mano gailestingumu nepražus, nes visi jo reikalai yra mano, o priešai sušus prie mano kojų (...)
Pateikiu tris būdus būti gailestingam artimui: pirmas - darbas, antras - žodis, trečias - malda; šiose trijose pakopose telpa gailestingumo pilnatvė, ir tai yra nepaneigiamas meilės man įrodymas.

 * * * *
2002 metų rugpjūčio 17 dieną Jonas Paulius II patikėjo pasaulį Dievo Gailestingumui šiais maldos žodžiais:
Dieve, gailestingasis Tėve, Savo meilę mums apreiškęs
Per Savo Sūnų Jėzų Kristų
ir suteikęs mums Ją Šventosios Dvasios pavidalu,
mūsų Guodėjau, Tau šiandien
patikime pasaulio ir kiekvieno žmogaus likimą.
Pažvelk į mus, nusidėjėlius,
padėk mums įveikti mūsų silpnybes, nugalėk visą blogį,
leisk visiems Žemės gyventojams patirti
Tavo gailestingumą,
kad Tavyje, Vienas Trejybėje Dieve,
jie visada atrastų vilties šaltinį.
Amžinasis Tėve, dėl skaudžios kančios ir prisikėlimo
Tavo Sūnaus,
būk gailestingas mums ir visam pasauliui! Amen.

 
Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis