Čia Dievas kalba per liturgiją, rekolekcijas, o taip pat - per gamtos grožį ar pasiruošusius padėti žmones. Lichenėje susitinkame su kultūra ir istorija. Šventovės teritorija užima šimto hektarų plotą. Po kelyje praleistos nakties savo kelionę pradėjome apsilankydami Gromblino miške (Las Grąbliński), kur buvo vienas Lichenės Dievo Motinos apsireiškimų.

Apsireiškimai
Apsireiškimų istorija siekia XIX amžiaus pradžią, kai kareivis Tomaš Klosovski (Tomasz Kłossowski) 1813 metais per Tautų mūšį netoli Leipcigo buvo mirtinai sužeistas. Jis pradėjo karštai melstis Dievo Motinai ir tuomet, anot liaudies padavimų, pamatė per mūšio lauką einančią gražią moterį, vilkinčią amareto spalvos suknelę su Baltojo Erelio ženklu ant krūtinės. Marija pažadėjo Tomašui, kad šis grįšiąs namo. Tačiau liepė jam, kad grįžęs namo šis rastų kuo tiksliau ją atvaizduojantį paveikslą ir pakabintų viešoje vietoje. T. Klosovski išgyveno ir grįžo į tėvynę. Apsigyveno Izabelino kaime netoli Lichenės. Kad užsidirbtų pragyvenimui, pasirinko kalvio profesiją ir atidarė kalvę. Dažnai vykdavo piligriminių kelionių į Marijos kulto vietas, melsdavosi prie gausių Jos paveikslų, tačiau nė vienas nevaizdavo Dievo Motinos tokios, kokią ją matęs miške. Paieškos truko 23 metus. Pagaliau 1836 metais jis išsirengė piligriminės kelionės į Čenstakavą. Kai jau buvo pakeliui namo, Lgotos kaime netoli Čenstakavos pamatė besimeldžiančių grupę maldininkų prie Dievo Motinos atvaizdo, kuri atrodė taip, kaip buvo Ją matęs per apsireiškimą. Savininkui leidus pasiėmė jį ir pakabino paveikslą ant medžio Gromblino miške. Tomašui mirus, ko gero, vieninteliu žmogumi, kuris prisiminė esant Dievo Motinos paveikslą ant medžio miško gilumoje, buvo piemuo Mikolaj Sikatka (Mikołaj Sikatka). Tai jam 1850-1852 metais kelis kartus buvo apsireiškusi Dievo Motina. Pasirinko jį savo pasiuntiniu. Piemuo turėjo perduoti žmonėms Jos raginimus atsiversti ir melstis, ypač - rožinio malda.

1852 m. rugsėjo 29 d. Dievo Motinos paveikslas buvo iškilmingai perkeltas į Lichenės koplyčią. Vėliau per beveik 150 metų buvo Šv. Daratos bažnyčioje. Ir galbūt būtų buvęs ten ir dabar, jei ne paklusnūs Švč. Mergelės Marijos paliepimui kunigai marijonai. Vadovaujant tuometiniam šventovės prižiūrėtojui ir jos praplėtimo iniciatoriui kun. Eugenjušui Makulskiui (Eugeniusz Makulski), nutarė pastatyti Lichenės Dievo Motinos vertą šventovę. Sutvarkius visus formalumus buvo pasirinktas projektas. Bazilikos statyba vyko 10 metų - nuo 1994 iki 2004. Praėjus dvejiems metams po statybų pabaigos - 2006 m. liepos 2 d. - Stebuklingas Lichenės Dievo Motinos paveikslas perkeltas iš Šv. Daratos bažnyčios į Lichenės Dievo Motinos baziliką.

Aplankant šventas vietas
Po pusryčių pradėjome šventovės lankymą. Gidas papasakojo mums trumpą šios vietos atsiradimo istoriją ir pateikė kelis su tuo susijusius įdomius faktus ir datas. Po to dalyvavome šv. Mišiose bazilikoje, ten buvo paskelbta apie mus, kaip apie iš Lietuvos atvykusius Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojus. Ši bazilika yra didžiausia šventovė Lenkijoje.

Tą pačią dieną paplaukiojome laivu po Slesino ežerą - grožėjomės gamta, leidome gražias akimirkas bičiulių draugijoje. Grįžę nuvykome į baziliką Dievo Gailestingumo vainikėlio maldai. Laisvalaikiu kiekvienas galėjo savarankiškai aplankyti kitas kulto vietas Lichenėje.

Pakilome į garsiąją Golgotą - 25 m aukščio akmeninį kalną, atsiradusį kaip atgailos ir permaldavimo ženklą. Pastatytas iš betono ir akmenų, turi perėjimų, grotų, koplytėlių, figūrų ir bareljefų labirintą. Virš jo iškilęs kryžius ir Dievo Motinos bei šv. Jono skulptūros.

Popiežiaus apartamentai - tai vieta, kur gyveno šv. Jonas Paulius II, lankydamasis Lichenėje 1999 metais. Galima juose pamatyti rašomąjį stalą, prie kurio sėdėjo, stulą, kurią buvo užsidėjęs 1999 m. birželio 7 dieną šventindamas Lichenės baziliką ir kitus su juo susijusius eksponatus.

Švento Kryžiaus koplyčia įrengta apatinėje Čenstakavos Dievo Motinos bažnyčios dalyje. Altoriuje yra krucifiksas. Jo istorija išties nepaprasta. Per Antrąjį pasaulinį karą Šv. Daratos bažnyčioje hitlerininkai buvo įrengę mokyklą berniukams iš Hitlerjugend. Jaunieji vokiečiai buvo mokomi žiaurumo. Prisimenantys anuos laikus sako, kad taikytis į krucifiksą ypač mėgo berniukų auklėtoja Berta Bauer.

Aplankėme ir neogotikinę Šv. Daratos bažnyčią - 1858-2006 m. ji buvusi pagrindinė Senosios Lichenės Marijos šventovės bažnyčia. Tuo laikotarpiu joje buvęs Lichenės Dievo Motinos paveikslas.

Nepakartojami įspūdžiai
Bazilikoje yra ir Kun. Juzefo Jazembovskio (Józef Jarzębowski) muziejus. Jo kolekcijoje - XVI-XVIII a. lenkų ir užsienio leidiniai, karalių laiškai ir autografai, romantizmo, pozityvizmo ir Jaunosios Lenkijos epochų lenkų autorių rankraščiai. Svarbią vietą užima vienas didžiausių Lenkijoje rinkinių, susijusių su 1863 metų sukilimu. Ypač vertingos dvi ginklų kolekcijos - Europos ir Rytų, XVII-XVIII a. Europos dailininkų aliejinių paveikslų kolekcija, karališkieji dokumentai, sovietinių lagerių ir hitlerinių koncentracijos stovyklų kalinių išsaugoti daiktai.

Bazilikos bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, nuo jos 35 km atstumu galima grožėtis apylinkių ir visos šventovės panorama - bažnyčių bokštais, alėjomis, tvenkiniais, o taip pat - miškais, laukais, ežerais. Beje, bokšto aukštis - 141,5 metro.

Buvome ir prie Lichenės šaltinio. Jis neturi nieko bendro su Dievo Motinos apsireiškimais, tačiau yra konkrečių žmonių liudijimai, skelbiantys, esą pasinaudoję šio šaltinio vandeniu ir pasitikėdami Dievu žmonės pasveiko.

Vakare turėjome bendrą laužą, po jo vykome į Marijos susitikimą ir Šviesos procesiją. Tūkstančiai žmonių, nešini uždegtomis žvakėmis dalyvauja eitynėse šlovindami Mariją - toks vaizdas   kelia nepamirštamus įspūdžius ir išgyvenimus.

Sekmadienį po šv. Mišių ir pusryčių mūsų laukė kelias namo. Kupini įspūdžių kartu melsdamiesi ir giedodami laimingai pasiekėme Vilnių ir savo namus.

Kelionės metu mus dvasiškai globojo Vilniaus kunigų seminarijos klierikas Valdemar Jackevič. Esame be galo dėkingi jam už bendras maldas, giedojimą ir dvasinį budėjimą.

Savo ir Konrado Blaževičiaus vardu dėkoju visiems piligriminės kelionės dalyviams. Dėkojame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei Liucinai Kotlovskai už šią puikiai surengtą kelionę.

Vilniaus krašto savaitaštis