Naujo leidinio pristatymas Maišiagaloje. Prelato mintys – kelrodis žmonėms

2016-12-17, 15:37
Religija
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Kun. J. Obrembskio muziejaus darbuotojos džiaugiasi, kad savivaldybė palaiko jų iniciatyvas Kun. J. Obrembskio muziejaus darbuotojos džiaugiasi, kad savivaldybė palaiko jų iniciatyvas © L24.lt (fot. Ivona Klimaševskaja)

Gruodžio 11 dieną Hou­val­to dva­re Mai­šia­ga­lo­je pri­sta­ty­ta „Dro­gow­ska­zy ksi­ę­dza prałata Ob­rembs­kie­go“ (Ku­ni­go pre­la­to Ob­rembs­kio kel­ro­džiai) – kny­gu­tė su Vil­niaus kraš­to pa­triar­cho min­ti­mis ir sen­ten­ci­jo­mis. 

„Šios kny­gu­tės idė­ją pa­gim­dė žmo­nių po­rei­kis. Ku­ni­go pre­la­to Ju­ze­fo Ob­rembs­kio mu­zie­jui pra­dė­jus veik­ti iš pre­la­to ran­kraš­čių iš­rin­ko­me įvai­rius po­sa­kius, min­tis. Da­ly­da­vo­mės jais su žmo­nė­mis, ku­rie at­ei­da­vo į mū­sų mu­zie­jų. 

Kiek­vie­nas at­ėjęs ga­lė­jo pa­si­im­ti ko­kią nors min­tį. Daž­nai mū­sų klaus­da­vo, ar ne­sa­me pa­ren­gę ir su­dė­ję šias sen­ten­ci­jas į vie­ną lei­di­nį. Pa­svars­tė­me, kad iš tik­rų­jų ga­li­ma jas su­rink­ti į vie­ną kny­gu­tę“, – pa­sa­ko­jo Mo­ni­ka Ur­ba­no­vič iš Ku­ni­go pre­la­to Ju­ze­fo Ob­rembs­kio mu­zie­jaus Mai­šia­ga­lo­je, kur ki­lo idė­ja iš­leis­ti pre­la­to sen­ten­ci­jų rin­ki­nu­ką. 

Min­tis iš­rin­ko ir spaus­din­ti jas pa­ren­gė Va­le­ri­ja Ado­mai­tis, mu­zie­jaus va­do­vė Ju­ze­fa Mar­ke­vič ir mi­nė­to­ji M. Ur­ba­no­vič. 

„Daug pa­si­ti­kin­čių sa­vi­mi pa­li­ko šį pa­sau­lį ir nė pėd­sa­kų jų ne­li­ko“, „Jei Die­vas at­lei­džia, ko­dėl aš ne­tu­rė­čiau at­leis­ti sa­vo ar­ti­ma­jam!“, „Ieš­ko­ki­me per­ga­lės per mei­lę!“ – kny­gu­tė­je ra­si­me apie 90 kun. J. Ob­rembs­kio min­čių. Tai – ma­ža pub­li­ka­ci­ja. Toks ki­še­ni­nis va­rian­tas. 

„Kai mums bus liūd­na, sun­ku, pa­si­ju­si­me dėl ko nors ne­tik­ri ar tu­rė­si­me mi­nu­tė­lę lai­ko lauk­da­mi au­to­bu­so, ga­li­me at­si­vers­ti kny­gu­tę ir per­skai­ty­ti tai, ką šian­dien ku­ni­gas pre­la­tas mums sa­ko“, – pa­brė­žė M. Ur­ba­no­vič per sek­ma­die­nį vy­ku­sį pri­sta­ty­mą. 

Vi­sos min­tys su­skirs­ty­tos į tris sky­rius: ti­kė­ji­mas, vil­tis ir mei­lė. Be to, ant kny­gu­tės vir­še­lio ir­gi ma­to­me tris kel­ro­džius, ant ku­rių už­ra­šy­tos svar­biau­sios krikš­čio­niš­kos do­ry­bės. 

„Į Mai­šia­ga­lą kiek­vie­nas at­va­žiuo­da­vo klaus­da­mas: „Kaip gy­ven­ti?“ Ku­ni­gas pre­la­tas vi­sa­da ro­dė tin­ka­mą ke­lią. To­dėl ti­ki­mės, kad tarp šių min­čių bus tos, ku­rios nu­kreips Jus tin­ka­ma lin­kme“, – kal­bė­jo Mo­ni­ka. Ji pri­dū­rė, kad pre­la­tas vi­sa­da sa­ky­da­vo, jog Lie­tu­va ei­na sa­vo ke­liu, o Vil­niaus kraš­tas – sa­vo ta­ke­liu, to­dėl „no­rė­jo­me tuos ta­ke­lius pa­ro­dy­ti“. 

Mu­zie­jaus va­do­vė J. Mar­ke­vič pa­brė­žė, kad kiek­vie­nas šio­je kny­gu­tė­je ras ką nors sau. O jo­je su­rink­tos min­tys yra ak­tu­a­lios ir šian­dien. 

„Kiek­vie­no­je šių min­čių yra pa­ska­ti­ni­mas gy­ven­ti krikš­čio­niš­kai, su­si­ti­ki­nė­ti, ne­už­si­da­ry­ti sa­vo na­muo­se, ei­ti vie­niems pas ki­tus, ties­ti pa­gal­bos ran­ką. Tai – la­bai ak­tu­a­lu kom­piu­te­ri­za­ci­jos lai­kais“, – tę­sė J. Mar­ke­vič. 

Kny­gu­tė­je su­rink­toms min­tims su­teik­tas pa­va­di­ni­mas „Gy­ven­ki­te su Die­vu“. „Pre­le­tas šiais žo­džiai iki pas­ku­ti­nių sa­vo die­nų at­si­svei­kin­da­vo su kiek­vie­nu, kas pas jį at­ei­da­vo“, – aiš­ki­no M. Ur­ba­no­vič. 

„Ku­ni­go pre­la­to žo­džiai dau­ge­liui žmo­nių, mums, pa­ra­pi­jie­čiams bu­vo kel­ro­dis gy­ve­ni­me, sun­kio­mis ir džiaugs­min­go­mis aki­mir­ko­mis. Vi­sa­da jau­tė­me jo pa­ra­mą. Ma­nau, kad per šią kny­ge­lę pri­si­min­si­me, ką kal­bė­jo ku­ni­gas, o ne­re­tai ir gar­siai iš sa­kyk­los – mik­ro­fo­no jam ne­rei­kė­da­vo, o jo žo­džiai pa­siek­da­vo vi­sus. Lin­kiu, kad ad­ven­to lai­ko­tar­piu ras­tu­me mi­nu­tė­lę ap­mąs­ty­mams, per­skai­ty­tu­me mū­sų pre­la­to min­tis. Jis tik­rai mus glo­bo­ja“, – sa­kė pri­sta­ty­mo da­ly­vė Sei­mo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė. 

Iš­leis­ti kun. Ob­rembs­kio kel­ro­džius pa­dė­jo Pa­ra­mos Ry­tuo­se gy­ve­nan­tiems len­kams fon­do fi­nan­si­nė pa­ra­ma ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, pri­si­dė­ju­si biu­dže­to lė­šo­mis. 

Vil­niaus ra­jo­no me­rė Ma­ri­ja Rekst pa­brė­žė, kad pas kun. pre­la­tą Ob­rembs­kį į Mai­šia­ga­lą at­vyk­da­vo žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio. 

„Ku­ni­go lai­kais iš­au­gu­si kar­ta ne­abe­jo­ti­nai tęs jo dar­bą. Ta­čiau pri­va­lo­te per­duo­ti at­ei­ties kar­toms tai, kuo rū­pi­no­si ku­ni­gas“, – sa­kė M. Rekst ir pa­lin­kė­jo vi­siems ne­pa­mirš­ti, ko mo­kė ku­ni­gas pre­la­tas, ir ypač šil­tai pa­dė­ko­jo mu­zie­jaus dar­buo­to­joms už rū­pi­ni­mą­si kun. J. Ob­rembs­kio at­mi­ni­mu.

Pri­sta­ty­me da­ly­va­vo Mai­šia­ga­los pa­ra­pi­jos kle­bo­nas kun. pre­la­tas Jan Ka­siu­ke­vič, kun. Ob­rembs­kio ar­ti­mie­ji – Ja­ni­na ir Kšyš­tof Ob­rembs­kiai ir gau­siai su­si­rin­kę gy­ven­to­jai. Su­si­rin­ku­sie­ji tu­rė­jo pro­gą pa­si­klau­sy­ti sty­gi­nių kvar­te­to „Ar­tis­ti­co Qu­ar­tett“ kon­cer­to su pro­gra­ma, ku­ri ly­di pa­ro­dą „Vil­nius – Gai­les­tin­gu­mo mies­tas“. Cho­ras „Mo­de­ra­to“ iš Mai­šia­ga­los at­li­ko kunigui skir­tą ka­lė­di­nę gies­mę. 

Da­le­lę Vil­niaus kraš­to pa­triar­cho, t. y. „Ku­ni­go Ob­rembs­kio kel­ro­džius“ kiek­vie­nas iš da­ly­vau­jan­čių­jų ga­lė­jo pa­si­im­ti. „Šios min­tys, ti­kiuo­si, ly­dės žmo­nes vi­sa­da, nes yra gi­lios, ne­pai­sant to, kad lie­čia lyg ir aki­vaiz­džius da­ly­kus“, – sa­kė M. Ur­ba­no­vič. O vi­sus no­rin­čius įsi­gy­ti kny­gu­tę nuo­šir­džiai kvie­čia at­vyk­ti į mu­zie­jų. 

Ji at­sklei­dė ir šiek tiek pla­nų dėl idė­jų at­ei­ties lei­di­niams. Mu­zie­jus ke­ti­na iš­leis­ti kun. J. Ob­rembs­kio pa­moks­lus. Jau vyks­ta jų pa­ren­gi­mas. Kaip pa­brė­žė po­nia Mo­ni­ka, daug lai­ko trun­ka ran­kraš­čių skai­ty­mas, nes me­tams bė­gant ku­ni­go ran­ka dir­bo vis sun­kiau. 

M. Ur­ba­no­vič pa­brė­žė ir pre­la­to min­čių fe­no­me­ną. Pa­si­ro­do, 99 proc. tų, ku­rie ap­si­lan­kę Mai­šia­ga­los mu­zie­ju­je iš­trauk­da­vo ku­rią nors iš min­čių, kaip tik pa­tai­ky­da­vo, kas jiems bu­vo rei­ka­lin­giau­sia. Pa­vyz­džiui, per rin­ki­mus me­rė iš­trau­kė min­tį apie tai, jog rei­kia ei­ti ta kryp­ti­mi ir ne­su­sto­ti. O bu­vu­siam mi­nist­ran­tui pa­si­tai­kė sen­ten­ci­ja, skel­bian­ti, jog li­tur­gi­nė tar­nys­tė yra aukš­čiau­sio laips­nio tar­nys­tė Die­vui. 

Pa­ti M. Ur­ba­no­vič pri­si­pa­ži­no, kad jai ver­tin­giau­si – pre­la­to pa­ta­ri­mai auk­lė­ji­mo ir šei­mos klau­si­mais. „Apie tai, kad tė­vy­nė – tai auk­lė­ji­mas, pro­tė­vių ka­pai, o svar­biau­sia aka­de­mi­ja, ku­rią tu­ri­me na­mie – tai mo­ti­na, tė­vas, mal­da, šei­my­ni­nė dis­cip­li­na ir ti­kė­ji­mo ug­dy­mas šei­mo­je. Jam tai bu­vo la­bai svar­bu ir aš šiais kel­ro­džiais nau­do­juo­si“, – pa­brė­žė lei­di­nio ini­cia­to­rė. 

Ivona Klimaševskaja

View the embedded image gallery online at:
http://l24.lt/lt/religija/item/163797-naujo-leidinio-pristatymas-maisiagaloje-prelato-mintys-kelrodis-zmonems#sigProGalleria1b906e12d4

Žymės:

Susiję įrašai (pagal žymę)

XII Pėsčiųjų piligriminis žygis kunigui prelatui Juzefui Obrembskiui pagerbi. Atsiliepkime į Dievo meilę Atmintis gyva. Pagerbtas a. a. kunigas prelatas Juzef Obrembski
Maišiagaloje praūžė tradicinė amatų mugė ir „Kapela Dworska“ koncertas Pasibaigė jubiliejinė piligriminė kelionė Turgeliai-Maišiagala

Komentuoti

L24.lt Komentavimo taisyklės ir nuostatos

Aukštyn
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px

Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius".
Kopijuoti, atgaminti, platinti, galima tik gavus VšĮ "L24plius" raštišką sutikimą.
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24