Pasak popiežiaus, klerikalizmas nepakankamai pripažįsta arba tiesiog sumenkina krikšto malonę. Klerikalizmas tikinčiuosius suvokia tik kaip Gerosios Naujienos priėmėjus ir tuo pat pakerta įvairias drąsias jų iniciatyvas, reikalingas tam, kad Geroji Naujiena pasiektų visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant ir politiką. Klerikalizmas gesina Bažnyčios pranašišką ugnį, kuri turi degti visų žmonių širdyse.
Popiežius atkreipia dėmesį į vieną specifinę sritį, kuri Lotynų Amerikos kontekste liko laisva nuo klerikalizmo įtakos – liaudies pamaldumą. Šis pavyzdys padeda suprasti koks stiprus ryšys yra tarp Dievo tautos maldos ir jos veiklos. Tikėjimo paveikti žmogaus veiksmai nesiriboja vien jo privačia asmenine plotme, bet virsta kultūra. Evangelizuotoje liaudies kultūroje glūdi tikėjimo ir solidarumo vertybės, skatinančios teisingą visuomenės raidą; joje glūdi nepaprasta išmintis, kurią reikia pripažinti ir už karią reikia būti dėkingiems.
Toliau savo laiške pereidamas prie pasauliečių vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje, popiežius pamini dar vieną dažną klaidą: kataliką pasaulietį mes suvokiame kaip tą, kuris dirba parapijoje ar vyskupijoje, o mažiau laiko skiriame mąstymui kaip palydėti pakrikštytuosius jų viešojoje veikloje. O juk tikintis pasaulietis, tai visų pirma tas, kuris su krikščioniška atsakomybe dalyvauja visuomenės gyvenime, o ne tas kuris būdamas pasaulietis Bažnyčioje dirba „kunigų darbą“.
Turime suvokti, rašo popiežius, kad pasauliečiui, dėl jo specifinės tikrovės ir tapatybės, dėl to, kad jis yra pasinėręs į visuomeninį ar politinį gyvenimą, dėl jo dalyvavimo nuolat besikeičiančiose kultūros formose, reikalingos naujos formos, pagal kurias jis galėtų švęsti savo tikėjimą ir tvarkyti tikėjimo reikalus, kad senos, prieš dešimtmečius sukurtos formos, šiandien dažnai jau netinkamos. Popiežius taip pat rašo, kad būtų nelogiška, jei vyskupai manytų, jog jie gali turėti dabartinio pasaulio iššūkių sprendimo monopolį. Priešingai – turime būti su mūsų žmonėmis, palydėti juos ieškojimuose, skatinti jų kūrybingumą sprendžiant dabartinio meto problemas. Pasauliečiai yra Šventos Dievo tautos nariai ir dėl to jie yra pagrindiniai Bažnyčios ir pasaulio gyvenimo veikėjai; mes, ganytojai, esame pašaukti jiems tarnauti, o ne jais naudotis, - rašo popiežius.
radiovaticana.va
