VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), siekdama išsiaiškinti, ar saugiai dviračių ir paspirtukų vairuotojai dalyvauja eisme, šių metų gegužės–spalio mėnesiais stebėjo šių transporto priemonių eismą valstybinės reikšmės keliuose. Išanalizavus stebėjimų duomenis, paaiškėjo, kad 56 proc. dviračių ir paspirtukų vairuotojų laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų – važiuodami keliu šviesiu paros metu vilkėjo liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis arba dviračių priekyje buvo įjungti baltos, o gale raudonos šviesos žibintai.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) primena, kad nuo lapkričio 1 d. Lietuvos keliuose pradeda galioti Kelių eismo taisyklių sezoniniai reikalavimai – važiuosime lėčiau, keisime vasarines padangas. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais automagistralėse ir greitkeliuose bus galima važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. Nors tai maksimalus leistinas greitis, tačiau vairuotojai, atsižvelgdami į kelio dangos būklę ir oro sąlygas, privalo rinktis saugų greitį, kuris visada būna mažesnis už maksimalų leistiną.

Atkeliavę rudeniški orai, keičia važiavimo sąlygas. Anksčiau ne tik temsta, rytais, dažnai ir vakare, naktimis, susidaro rūkas, dažnai lyja. Prasidėjus, kad ir nestiprioms šalnoms ant kelių, viadukų gali būti slidu. Ruošiantis į kelionę, reikėtų iš anksto susipažinti su orų prognoze visam kelionės laikotarpiui, pasidomėti, kokia ji numatoma atskiruose šalies regionuose ir atitinkamai planuoti savo išvyką.

Iki 2023 m. viešojo transporto parką papildys 22 nauji elektra varomi autobusai, kursuosiantys devyniais naujais maršrutais periferinėse Vilniaus teritorijose, kuriose šiuo metu viešasis transportas nevažiuoja – taip bendras viešojo transporto pasiekiamumo rodiklis Vilniuje sieks 92 proc.

Vasarą atlikti transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis matavimai parodė, kad didžioji dalis Vilniaus gatvėmis važiavusių transporto priemonių – 96 proc. – yra lengvieji automobiliai. Labiausiai sostinės orą teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, kurių čia žymiai daugiau nei benzininių – 64 proc. (nacionaliniu lygmeniu dyzelinių transporto priemonių dalis sudaro beveik 70 proc.).

Kasmet atėjus šaltajam metų laikui suprastėja vairavimo sąlygos: vakarais anksčiau temsta, kelių danga dažnai būna šlapia, vėliau – apšąla, o matomumas suprastėja ir dėl dažno lietaus ar snygio. Draudimo bendrovės „If“ pastarųjų ketverių metų atlikta draudžiamųjų eismo įvykių analizė rodo, kad daugiausia eismo įvykių Lietuvos keliuose įvyksta spalio mėnesį.

Lietuvos keliuose, miestų ir miestelių gatvėse įrengiama vis daugiau žiedinių sankryžų. Nors sutariama, kad tokios sankryžos prisideda prie eismo saugumo didinimo, vairuotojai žiedais dar ne visuomet važiuoja užtikrintai. Draudikai sako, kad net ir mažosios žiedinės sankryžos vairuotoms neretai sukelia problemų. Policijos atstovai pažymi, kad kertant bet kurią sankryžą visuomet svarbu vadovautis kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu.

Eisme dalyvauja vis daugiau elektrinių paspirtukų vairuotojų, todėl reikėtų nepamiršti, kad šios transporto priemonės vairuotojai yra priskiriami ne pėstiesiems, o dviratininkams, todėl jie privalo laikytis šioms dviratėms transporto priemonėms numatytų Kelių eismo taisyklių. Ne retai pasitaiko, kai šia transporto priemone važiuoja keli asmenys, ar vežami vaikai, nepilnamečiai nedėvi saugos šalmo ir šviesą atspindinčių elementų, o per pėsčiųjų perėjas važiuojama nenulipus nuo paspirtuko, nors tai daryti draudžiama. Gana dažnai, ypač savaitgaliais, pareigūnams tenka nutraukti ir neblaivių elektrinių paspirtukų vairuotojų kelionę.

Prognozes, kad pavasarį prasidėjusią puslaidininkių krizę pavyks išspręsti ir automobilių pramonė rudenį grįš prie įprastų gamybos pajėgumų, ir vėl tenka nukelti. Dabartiniai ženklai rodo, kad ateityje pirkėjai gali susidurti su kylančiomis kainomis ir mažesne pasiūla, įspėja Tomas Šūmakaris, finansavimo bendrovės „SME Finance Leasing“ direktorius.