Antradienį kai kuriose šalies mokyklose ir darželiuose prasidės neterminuotas mokytojų streikas.

Naujų mokymo metodų taikymas, mokymosi aplinkos pakeitimas, kūrybinių sričių atstovų įsiliejimas į mokymosi procesą paskatino mokinių smalsumą, norą papildomai gilintis į dėstomą temą. Pastebėtas patyčių sumažėjimas. Mokytojai teigia, kad pagerėjo mokinių pažangumo ir lankomumo rodikliai. Tiesa, mokytojai vis dar išlieka iniciatyvą savo rankose laikantys asmenys ir mokiniams palieka pasyvų užduočių atlikėjo-vykdytojo vaidmenį. Tokias tendencijas pastebi Tyrimų ir mokymo centro tyrėjai, kurie praėjusiais mokslo metais tyrinėjo, kokius pokyčius į Lietuvos mokyklas įneša kūrybiško mokymosi programa "Kūrybinės partnerystės".

Daugiakultūris Vilnius gali pasidžiaugti - tarptautinėse sostinės mokyklose šiais mokslo metais mokosi keliais šimtais daugiau moksleivių. Daugiau nei 1400 vaikų mokomi anglų, prancūzų, kinų, hebrajų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Daugelyje tarptautinių mokyklų veikia ir ikimokyklinės grupės, praneša Vilniaus miesto savivaldybė.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) apie trečiųjų šalių verbuojamus Lietuvos mokinius žinojo pernai ir tokių mokyklų gali būti daugiau nei dvi. Tai paaiškėjo pirmadienį po VSD generalinio direktoriaus Gedimino Grinos ir švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio susitikimo.

Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą į Lietuvą sukvietė mokytojus, pradedančius dirbti besisteigiančiose ar jau ne pirmus metus veikiančiose užsienio šalių lituanistinėse mokyklose Rusijoje, Kazachstane, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Danijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Australijoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Venesueloje, JAV, Turkijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Egipte – iš viso 20-yje šalių.

Iki mokslo metų pradžios Vilniuje prie 19 mokyklų, kurių patalpose įsikurs priešmokyklinukų grupės, bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje vis labiau įsigalint lyderystės idėjoms, naujausi tyrimai atskleidžia tiesioginį ryšį tarp lyderystės idėjų pritaikymo mokyklose ir mokinių egzaminų rezultatų. Tačiau net kelioms institucijoms prižiūrint mokyklų direktorių darbą ir nei vienai neprisiimant deramos atsakomybės panašu, kad Lietuvos mokiniams tai – greičiau liūdna žinia.

Pagrindinė mokyklų lygio kritimo priežastis yra per didelė jų autonomija, mano švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė mano, kad Lietuvoje labai reikalinga diskusija tarp įvairių institucijų, gydytojų, medicinos mokslininkų, tėvų organizacijų, mokyklų apie tai, kada turėtų prasidėti pamokos bendrojo lavinimo mokyklose.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, susitikęs su šalies aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų pirmininkais, sako, kad Seimo pavasario sesijoje pateiks įstatymų dėl profesinės sąjungos atstovų įtraukimo į aukštųjų mokyklų tarybas projektus.