Profsąjungų atstovai išsakė jam savo pastebėjimus ir požiūrį į aukštųjų mokyklų valdymą, vidaus problemas. Jų žodžiais, dalyje Lietuvos universitetų bei kolegijų stokojama socialinio vadovybės ir administracijos dialogo, nusistovėjo pernelyg didelė socialinė atskirtis, nesilaikoma valdžių atskyrimo principo.
Vienas iš pagrindinių priekaištų - aukštųjų mokyklų tarybose nėra nė vieno profesinės sąjungos atstovo. "Mūsų nuomone, tokia situacija mažų mažiausiai neatitinka pagrindinių demokratijos principų. Profsąjungos neretai atstovauja apie 50 proc. įstaigos darbuotojų, tačiau pagrindiniai jiems svarbūs sprendimai priimami be darbuotojų žinios ar pritarimo", - tvirtino svečiai.
Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo žodžiais, ši situacija yra netoleruotina ir keistina. "Aš pats seniai kalbu apie tai, kad tarybų sudėtis turi būti keičiama, kad juose bent viena vieta turi būti skirta profsąjungai. Turi būti bent vienas žmogus, kuris kovoja už paprastų darbuotojų teises ir norus", - pabrėžė V. Gedvilas.
Susitikime taip pat diskutuota apie aukštųjų mokyklų vadovybės atlyginimus, jų paskirstymo principus, kurie profesinių sąjungų atstovų taip pat netenkina. Aptartas dėstytojų amžiaus cenzo, atestacijų, universitetų darbdavio identifikavimo klausimai.
"Profesinių sąjungų balsas būtų geriau girdimas ne tik tarybose, bet ir apskritai kasdieniame aukštųjų mokyklų gyvenime. Dabar susidaro toks įspūdis, kad dalies, jei ne daugumos, universitetų vadovai jas ignoruoja, stengiasi negirdėti ar dar blogiau - laiko kone priešais. Tokia situacija turi keistis, o pokyčius galime pasiekti dirbdami kartu, įtraukdami Švietimo ir mokslo ministeriją, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, ką ir padarysime", - teigė V. Gedvilas.
