Nepaisant sudėtingos politinės ir ekonominės aplinkos pasaulio ekonomikoje ir pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse, mūsų šalies eksportuotojų produkcija nepraranda paklausos. Eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl brangstančių išteklių. Kitų metų prognozės nuteikia viltingai – 2023 m. turėtų pradėti augti ir eksporto apimtys.

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką, prekybos karų paliaubų horizonte taip pat nesimato, o Jungtinė karalystė vis dar neranda jokios išeities iš užburto „Brexit“ rato. Neapibrėžtumas, kuris yra vienas iš didžiausių ekonominės žalos šaltinių, pasaulį gaubia nuo pat šių metų pradžios.

Nors pastarąjį dešimtmetį Lietuvos eksportas sparčiai augo, tačiau iš esmės jo struktūra nepakito – mūsų eksporto krepšelyje aukščiausio sudėtingumo gaminiai sudaro palyginti menką dalį, o tai gali lemti ir mažesnes gyventojų pajamas, ir mažesnį jų augimą.

Šalies įmonėse kiaušinių eksportas sausio-liepos mėnesiais sudarė 85,97 mln. vienetų ir buvo 27,5 proc. didesnis nei prieš metus, teigiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, bendras šalies transporto paslaugų eksportas išaugo 24,4 proc. Tuo metu Vokietijai, Prancūzijai, Nyderlandams, Italijai ir Belgijai transporto paslaugų suteikta po 30–40 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, praneša Susisiekimo ministerija.

Per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje perdirbta 527 tūkst. tonų žalio pieno, arba 2,6 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

Lietuvoje pagaminta maisto pramonės produkcija eksportuojama į daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. Šiemet mėsos ir jos gaminių eksportuota 12 440 t, o pieno produktų - 75 924 t. Palyginti su 2017 metais, mėsos ir jos produktų eksportas sumažėjo 13 proc., o pieno produktų - padidėjo 30 proc., informuoja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Lietuva į Japoniją ketina eksportuoti maisto pusfabrikačius bei augintinius. Abiejų šalių žemės ūkio viceministrai praėjusią savaitę Tokijuje sutarė iš karto pradėti sertifikatų derinimo procedūras.

Valstybinė augalininkystės tarnyba gavo patvirtinimą iš Bangladešo nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, kad yra baigtos visos reikalingos procedūros ir nuo šiol lietuviški grūdai galės būti importuojami į šią didelę rinką turinčią Azijos valstybę, pranešė tarnyba.

Globalizacijos procesai aštrina verslo konkurenciją, todėl konkurencingumo didinimas tapo vienu svarbiausių ekonomikos ir šalies gerovės augimo veiksnių. Tuo tikslu Lietuvoje antrą kartą įgyvendinama eksporto lyderių programa „Sparnai“ sieks ženkliai prisidėti prie Lietuvos eksportuotojų konkurencingumo didinimo – programos dalyviai įgys reikalingos patirties ir įsilies į darbo rinką kaip vieni geidžiamiausių darbo rinkos dalyvių.