Rugsėjo 16–17 d. vykusiose Tarybos sesijose susisiekimo ministras pristatė Lietuvos poziciją dėl transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridorių planavimo, valdymo ir finansavimo.
„Lietuva pasisako už įvairiarūšį transportą TEN-T koridoriuose, neapsiribojant tik geležinkelių plėtra. Tiek geležinkeliai, tiek kelių transportas turi būti plėtojami tolygiai", – akcentavo R. Sinkevičius, vertindamas dabartines ES transporto politikos tendencijas.
Ministras pabrėžė, kad transeuropinis transporto tinklas turi būti koreguojamas, antraip nebus įgyvendintas Europos Komisijos tikslas – visas ES valstybes nares sujungti taip, kad jų suplanuoti projektai TEN-T koridoriuose nesibaigtų ties valstybės siena.
Be to, R. Sinkevičius išsakė poziciją, kad TEN-T koridorių finansavimas iš ES fondų būtų skiriamas atsižvelgiant į valstybių narių poreikius ir finansinį pajėgumą.
TEN-T transporto koridoriai – per visą ES teritoriją einančios esminės infrastruktūros ašys, kuriose yra didžiausias eismo ir krovinių intensyvumas, lemiantis efektyvią logistika ir Europos ekonominį konkurencingumą.
Lietuvos teritoriją kerta vienas iš devynių pagrindinių TEN-T koridorių – tai Šiaurės ir Baltijos jūrų transporto koridorius, kurio esminiai komponentai yra „Rail Baltica" geležinkelis ir krovininis geležinkelių koridorius, kuris driekiasi nuo Olandijos ir Belgijos jūrų uostų iki Kauno ir bus pratęstas iki Talino.
