„Vairuotojai dažnai mano, kad automobilis ir ant šlapios kelio dangos valdomas taip pat kaip ant sausos. Vis dėlto lietus vairavimą paveikia dviem būdais: sumažina matomumą bei pablogina padangų sukibimą su kelio danga. O kur dar gatvėse susiformuojančios gilios balos, per kurias „peršokti“ bandydami vairuotojai kartais toliau tos balos ir nebenuvažiuoja. Nieko keisto, kad kai kuriems vairavimas lyjant tampa tikru meistriškumo ir nervų išbandymu bei papildomu streso šaltiniu“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Kad šlapias kelias netaptų čiuožykla
Profesionalūs vairuotojai ir specialistai prasidėjus kelyje smarkiam lietui pataria iš karto mažinti greitį. Pirmiausiai todėl, kad blogėja matomumas, tad važiuojant lėčiau paprasčiau pamatyti ir sureaguoti į kilusią netikėtą situaciją. Antra, pats vairuotojas tampa prasčiau matomas ir kitiems eismo dalyviams. Trečia svarbi priežastis – automobilis ant šlapios kelio dangos sustoja lėčiau nei ant sausos, o važiuodamas didesniu greičiu jis gali tapti ir nevaldomas.
„Važiuojant sausu keliu 50 km/h greičiu stabdomas automobilis visiškai sustoja nuvažiavęs maždaug 35 metrus, važiuojant 100 km/h greičiu – apie 98 metrus. Tuo metu šlapia kelio danga sustojimo atstumą pirmu atveju pailgina maždaug 6 metrais, o važiuojant 100 km/h greičiu – apie 25 metrais. Įvertinkite šiuos skaičius ir laikykitės didesnės distancijos nuo priekyje važiuojančių automobilių, kad prireikus spėtumėte sustabdyti“, – aiškina A. Žiukelis.
Kai smarkiai lyja, o automobilio greitis didelis, gali susidaryti situacija, vadinama akvaplaningu – automobilio padangos nebespėja iš po ratų pašalinti vandens ir praranda sukibimą su kelio danga, o automobilis tiesiog „plaukia“ vandens paviršiumi. „Jei jaučiate, kad automobilis pradeda tarsi pats save valdyti ir „neklauso“ jūsų, tai gali būti ženklas, kad prasidėjo akvaplaningas. Staigiai stabdyti tokiu atveju negalima, nes automobilis ims slysti ir taps visiškai nevaldomas. Geriausia tvirtai laikyti vairą ir atleisti greičio pedalą, kad greitis mažėtų savaime, kol padangos ir vėl atgaus sukibimą su danga“, – pataria A. Žiukelis.
Akvaplaningą lemia automobilio padangos, jų konstrukcija bei nudėvėjimas. Kai kurios padangos yra labiau pritaikytos drėgnoms kelio dangoms nei kitos.
Vairuotojams derėtų atkreipti dėmesį ir į protektoriaus gylį. Vasaros sezonu lengviesiems automobiliams rekomenduojamas minimalus padangų protektoriaus gylis yra 1,6 mm, tačiau jis galėtų būti bent 3 mm. Su tokiomis padangomis vairuotojai jaustųsi saugiau esant šlapiai kelio dangai. Pasak A. Žiukelio, jei vis dėlto padangos protektoriaus gylis minimalus, vairuotojas už tokios transporto priemonės vairo lyjant lietui turėtų jaustis tarsi vairuotų žiemą.
Rūko žibintus naudokite atsargiai
Per lietų didžiausias dėmesys skiriamas automobilio valdymui, bet derėtų nepamiršti ir žibintų, kurie tokiu metu atlieka tikrai ne antraplanį vaidmenį. Lietuvoje artimos šviesos žibintai arba dienos žibintai turi būti įjungti ir dienos metu, tačiau pastarųjų prasidėjus stipresniam lietui toli gražu nebeužtenka, todėl reikia nepamiršti įjungti artimos šviesos žibintų, kad išliktumėte matomi kitiems eismo dalyviams.
A. Žiukelis sako dažnai pastebintis lietingu oru važiuojančius automobilius su įjungtais rūko žibintais, tačiau to daryti lengva ranka nederėtų.
„Šie žibintai gali būti įjungiami tik tada, kai matomumas išties labai prastas, nes kitaip jie akina kitus vairuotojus. Apsispręsti, reikalingas rūko žibintas ar ne, gali padėti priekyje važiuojančio automobilio stebėjimas. Jei jo beveik neįžiūrite, nors žinote, kad jis ten važiuoja, tuomet rūko žibintai reikalingi, nes lygiai toks pats nematomas esate kitiems“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.
