Naujų vilkikų, įregistruotų pirmąkart Lietuvoje, skaičius per šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, susitraukė daugiau kaip trečdaliu.
Rinkos dalyvių teigimu, toks smarkus naujų vilkikų pardavimų nuosmukis šalyje fiksuojamas pirmąkart. Naujų vilkikų pardavimų blogėjančius rezultatus šalyje verslas sieja su išaugusiais pesimistiniais lūkesčiais ir sugriežtintomis bankų bei lizingo bendrovių finansavimo sąlygomis transporto sektoriaus įmonėms.
Pasak „MAN Truck and Bus AG“ įgaliotojo atstovo Lietuvoje, bendrovės „Adampolis“ pardavimų vadovo Audriaus Lukošiaus, naujų vilkikų pardavimai Lietuvoje drastiškai pradėjo kristi nuo šių metų liepos.
„Nežinia dėl Mobilumo paketo perspektyvų ir tuo pačiu Lietuvos Vyriausybės sprendimas gerokai padidinti mokestinę bazę vežėjams per komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą rinkoje pasėjo pesimizmo ir netikrumo dėl ateities. Bankai įvertino su tuo susijusias rizikas, kaip ir verslas, kuris stabdo investicijas“, - sako A.Lukošius.
Pasak jo, bendrovės įvertinimu, kitąmet Lietuvoje naujų vilkikų pardavimų rinka susitrauks 20-30 proc.
DAF sunkvežimių autorizuoto atstovo Lietuvoje, bendrovės „Centrako“ vykdantysis direktorius Arūnas Martikonis taip pat tvirtina, kad rinkoje prasidėjęs sąstingis tęstis ir kitąmet.
„Visi laukia aiškumo. Lietuvos vežėjai susiduria su didžiuliu konkurenciniu spaudimu iš aplinkinių šalių, o Vyriausybės sprendimas dėl koeficiento didinimo neabejotinai padidins verslo veiklos sąnaudas, o tai reiškia konkurencingumo praradimą aplinkinių rinkų atžvilgiu“, - sako A. Martikonis.
Jo teigimu, didžiausią įtampą jaučia vidutinio dydžio, iki 100 vilkikų autoparką valdančios, įmonės, kurioms gauti finansavimą šiandieną yra itin sudėtinga.
Oficialaus „Mercedes-Benz“ atstovo Lietuvoje bendrovės „Silberauto“ krovininių automobilių pardavimo vadovas Paulius Kraučiūnas atkreipia dėmesį, kad sektorius netolimoje ateityje patirs papilomą įtampą dėl vykstančių geopolitinių procesų, susijusių su neaiškia „Brexit“ proceso baigtimi, o taip pat laukiamos pasaulinės ekonomikos recesijos.
„Rinka patiria didžiulį spaudimą – Europos ekonomika siunčia aiškius lėtėjimo ženklus, Mobilumo paketo neapibrėžtumas Lietuvos ir kitų Bendrijos periferinių valstybių transporto sektoriams tą įtampą dar daugiau padidina. Iš visų netinkamiausių momentų vežėjams padidinti mokestinę naštą mūsų šalies Vyriausybė pasirinko būtent šį“, - sako P.Kraučiūnas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretorius ir „Hegelmann Transporte Litauen“ direktoriaus Tomo Jurgelevičiaus teigimu, pastaruosius kelis metus pagal investicijas į materialųjį turtą transporto ir logistikos sektoriuje Lietuva Bendrijoje demonstravo lyderystę.
„Naujų vilkikų įsigijimai investicijų portfelyje sudaro reikšmingą dalį, todėl investicijų mažėjimą šioje srityje galima vertinti kaip rimtą ženklą, kad vienas didžiausių šalies ekonomikos sektorių netrukus pasuks lėtėjimo kryptimi“, - teigia T.Jurgelevičius.
Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pirmą kartą įregistruotų naujų vilkikų pagal N3 klasę skaičius per šių metų 10 mėnesių siekė 6675 – 10,4 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (7447).
Šių metų pirmoje pusėje naujų vilkikų skaičius, palyginti su pernykščiu pirmuoju pusmečiu išlaikė augimo tempą (+9,5 proc.), tačiau per trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2018 metų trečiuoju ketvirčiu, jų skaičius staigiai susitraukė net 38,3 proc. (nuo 2142 iki 1322).
N3 klasei priskiriamos transporto priemonės kroviniams vežti, kurių techniškai leistina pakrautos transporto priemonės bendroji masė yra didesnė kaip 12 tonų.
Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2018 metų gruodžio 31 dieną licencijuotų vežėjų tarptautiniais kelių maršrutais buvo per 4,8 tūkst., kurie naudojo daugiau kaip 47 tūkst. vilkikų tarptautiniams kroviniams vežti.
