„Mūsų šalyje šiuo metu daug kalbama apie neblaivios visuomenės problemą. Draudimo bendrovė fiksuoja daug eismo įvykių dėl išgėrusių asmenų neatsargumo. Tačiau pamirštame dar vieną didelę eismo įvykių „kaltininkę" – ligą. Šią avarijų priežastį dauguma vairuotojų bei kelių eismo taisyklių sergėtojų neretai ignoruoja ar jos negali sukontroliuoti. Užsienyje atlikti testai parodė, kad sergančio žmogaus gebėjimai vairuoti gali būti prilyginti vairuotojui, kuriam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Medikai antrina, kad tokio vairuotojo reakcija suprastėja 10-20 proc., lyginant su sveiku žmogumi", – teigia BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

A. Žiukelis pastebi, kad policija girtus ar apsvaigusius vairuotojus gali patikrinti ir nubausti, tačiau sergančio žmogaus sudrausminti jie praktiškai negali. Todėl patys vairuotojai turėtų būti sąmoningi bei nekelti pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Staiga stipriai sunegalavus neretai galima paprašyti kolegų ar draugų, kad parvežtų namo arba bent jau parvairuotų automobilį, galų gale, galima vieną kartą grįžti namo taksi. Pasak eksperto, ypač svarbu tai prisiminti artėjant tradiciniam gripo sezonui šaltuoju metu.

Yra ligų, kuriomis sergant, vairuoti draudžiama

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Milda Seibutienė atkreipia dėmesį, kad yra ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių yra ribojama teisė vairuoti. Tai tam tikro laipsnio regėjimo sutrikimai, kai kurios akių ligos, kaip akispūdžio pakitimai, stiprūs klausos sutrikimai, kai kurios širdies ir kraujagyslių ligos: aukšto laipsnio hipertenzija, turint ritmo stimuliatorių, sunki cukraligės forma, neurologinės ligos: epilepsija arba liekamieji reiškiniai po persirgtų ligų, psichikos ir elgesio sutrikimai.

Be to, pasak Mildos Seibutienės, svarbu, kokiai vairuotojų grupei priklauso transporto priemonių valdytojai: ar vairuoja individualią transporto priemonę, ar vežioja keleivius. Nuo to taip pat priklauso teisės vairuoti ribojimai, jei sergama tam tikromis ligomis.

Jeigu svaigsta galva, stokite šalikelėje !

Medikės teigimu, nederėtų vairuoti ir po trumpalaikių sveikatos sutrikimų, kol neatsistatė įprasta paciento būklė. Po refrakcinių operacijų, ausų operacijų, epilepsijos priepuolio, sąmonės sutrikimo epizodo pagal nurodymus nevertėtų sėsti už vairo nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Vis tik kiekviena situacija yra individuali ir galutinį sprendimą priima gydytojai specialistai.

„Jei pajutote mirgėjimą akyse arba pradėjo svaigti galva, sutriko periferinis matymas, pradėjo tirpti rankų, kojų galūnės, staiga sutriko koordinacija, pajutote stiprų prakaitavimą ar silpnumą bei stiprų galvos skausmą ir pykinimą, prie vairo griežtai nesėskite, o jei vairuojate, kuo greičiau sustokite šalikelėje", – įspėja gydytoja M. Seibutienė.

Medikei antrina ir BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, pasak jo, vairuotojų neatsakingumo priežastis dažnai slypi jų požiūryje: „Aš juk toli nevažiuosiu, čia pat tik iki namų. Todėl nieko baisaus nenutiks." Tokia pačia logika vadovaujasi ir neblaivūs vairuotojai. Abejais atvejais pasitaiko kraupių avarijų, kurių pasekmės – labai liūdnos.

Rusijos keliuose dažnai pasitaiko skaudžių eismo įvykių dėl ligos

Visai neseniai Lenkijoje 30 metų vilkiko vairuotojas iš Lietuvos kelyje prarado sąmonę ir sukėlė didelį eismo įvykį. Nevaldomas vilkikas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į atvažiuojančius lengvuosius automobilius. Į ligoninę išvežta daug sužeistųjų, skaičiuojamos tūkstantinės išmokos nukentėjusiesiems.

Pasak BTA Ekspertizių skyriaus vadovo, daug nelaimių dėl vairuotojų sveikatos nutinka Rusijos keliuose. Matyt, šioje šalyje vairuotojai mažiau saugo sveikatą, todėl nukenčia jie patys ir aplinkiniai. Draudimo bendrovė užregistravo nemažai žalų, kuomet Artimųjų Rytų vairuotojams staiga sutrikus sveikatai, jų valdomos transporto priemonės išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ar suskersavo viduryje kelio ir sukėlė skaudžius eismo įvykius, o juose nukentėjo vilkikai iš Lietuvos.

Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo 41 120 įvykius ir išmokėjo daugiau nei 31,5 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro virš 2 630 000 eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 125 300 eurų arba per vieną darbo minutę – po 262 eurus išmokų BTA klientų žaloms padengti. „Brangiausias" įvykis juridinių asmenų kasko segmente BTA šiemet siekė 67 tūkst. eurų. Pernai metų pabaigoje tyrimų bendrovė „Dive Lietuva" atliko draudimo kompanijų slapto pirkėjo tyrimą ir BTA klientų aptarnavimo kokybę įvertino net 96%.

Olga Dainytė