Eugenijus Šegurovas, „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas

Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet realiai niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ir mažiausi verslai turės jaukintis ir spręsti emisijų mažinimo bei energetinio efektyvumo klausimus. Kitu atveju į jų duris pasibels didesnės sąskaitos už suvartotus energetinius išteklius ir paliktą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaką.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad dėl klimato kaitos nulemto šiltėjimo 2023 metais pagerinti 17 parų maksimalios oro temperatūros ir 4 parų minimalios temperatūros rekordai. Todėl praėjusius metus galima apibūdinti kaip ekstremalius.

Penktadienį Aplinkos ministerijos organizuojamame Klimato savaitei skirtame renginyje „Žalioji transformacija – iššūkis ir galimybė: ko galime pasimokyti vieni iš kitų?“ Baltijos šalių ir Lenkijos politikai, ekspertai, socialiniai partneriai dalijosi įžvalgomis, kaip efektyviai mažinti šiltnamio dujų išmetimą, aptarė gerąsias patirtis bei iššūkius. Taip pat pristatė priemones klimato kaitai švelninti, numatytus Nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose (NEKSVP).

Miglė Maniušytė, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos viceprezidentė, Profesinių kompetencijų tobulinimo centro ekspertė

Šiandien, aplinkosaugos krizių akivaizdoje, svarbiu tapo vienas faktas – turime iš naujo išmokti veikti bendruomenėse, atgaivinti kaimynystę. Tyrimai rodo, kad daugiau negu pusė Baltijos šalyse gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių – apsiribojama tik mandagiu pasisveikinimu. O juk kaimynai yra tie žmonės, kurie gyvena arčiausiai ir gali ištiesti pagalbos ranką nelaimės atveju.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą viename reikšmingiausių sesijos renginių – Klimato kaitos viršūnių susitikime.

Lietuva neišvengė per visą Europą nuvilnijusios karščio bangos – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per paskutinius 58 metus. Praėjus vos mėnesiui, jau pranešta ir apie kaitros pasekmes, pavyzdžiui, apie žūstančius paukščius po sausros nusekus Nemunui. Tokių pranešimų ir gamtos kataklizmų ateityje nemažės – jei nesuvienysime jėgų kovoje su klimato kaita, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai.

Nuo parduotuvių lentynų dingo ventiliatoriai, o viešieji fontanai tapo išsigelbėjimu nuo karščio, nes temperatūra Europoje pirmadienį šoktelėjo, o pareigūnai paragino išlaikyti budrumą, nes vėliau šią savaitę prognozuojamas dar karštesnis oras.

Meteorologinė žiema Lietuvoje prasideda vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C. Nors ši žiema antroje 2018-ųjų lapkričio pusėje prasidėjo be sniego, gruodžio pabaiga ir sausio pradžia sniego nepašykštėjo visuose Lietuvos regionuose. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kiek nedaug žinome apie šį meteorologinį reiškinį.

Lenkijos Katovicų mieste šeštadienį baigėsi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurios metu buvo sutarta dėl istorinės taisyklių knygos, kaip įgyvendinti Paryžiaus klimato kaitos sutartį.

Derybininkai iš viso pasaulio sekmadienį Lenkijos pietuose esančiuose Katovicuose pradėjo dvi savaites tuksiančias derybas dėl klimato kaitos pažabojimo.

Puslapis 1 iš 3
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x150px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24