Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pristatydamas Lietuvos planą, kaip siekti dekarbonizacijos atsisakant iškastinio kuro, pažymėjo, kad atspirties taškas yra Europos Žaliojo kurso gairės ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyti tikslai, kurie yra ambicingesni, nei nustatyti Europos Komisijos, ir yra susieti su sektoriais, tai – Lietuvos išskirtinumas.
Aplinkos ministras pabrėžė, kad savivaldybės galėtų labiau įsitraukti į Žaliąją transformaciją, pavyzdžiui, įrengdamos miestuose mažataršes zonas. Tai ypač aktualu, nes transporto tarša didėja, kuro suvartojimas sparčiai auga. Kai kurios savivaldybės jau yra įgyvendinusios nemažai žaliųjų iniciatyvų, tačiau ir likusios turėtų būti aktyvesnės.
Kaimyninėse šalyse – panašūs iššūkiai
Šiuo metu visos Europos Sąjungos valstybės atnaujina NEKSVP 2021–2030 metų laikotarpiui. Renginyje dalyvavę Lenkijos, Latvijos ir Estijos atstovai pristatė savo šalies įsipareigojimus, NEKSVP atnaujinimo proceso etapus, apžvelgė sektorinius ŠESD mažinimo tikslus bei efektyviausiai prie to prisidedančias priemones.
Latvijos Klimato ir energetikos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Dagnis Dubrovskis pasidžiaugė, kad Latvijoje vienam gyventojui tenkantis išmetamų CO2 kiekis mažiausias ES. Didžiausias iššūkis jiems yra transporto sektoriaus taršos mažinimas. Latvijoje padėtis panaši kaip Lietuvoje, senų automobilių yra labai daug. Norint sumažinti šio sektoriaus išmetimus reikia skatinti elektromobilių įsigijimą, bet tam reikia pirmiausia investuoti į specialią infrastruktūrą.
Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerijos Energetikos politikos skyriaus patarėja Marta Kocon pasidalijo, kad Lenkijos išskirtinumas – ji žymiai didesnė lyginant su Baltijos valstybėmis, pramonė naudoja daug anglies. Pagrindinis jos siekis – užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, to bus siekiama plėtojant vėjo ir atominę energetiką. 2040 m. mūsų kaimynai planuoja atidaryti atominę elektrinę, ji leistų angliakasybos šaliai transformuoti pramonę. Pasiektas susitarimas atsisakyti anglies namų ūkiuose, ją naudoti tik elektros energijai gaminti.
Estija daug vilčių deda į neseniai įkurtą Klimato ministeriją, kuri atsako už 90 proc. šalies ŠESD emisijų. Čia sprendžiami visi su aplinka susiję klausimai įskaitant vėjo energetiką, namų ūkius, pristatė Klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Kristi Klaas. Taip pat neseniai sukurta Estijos klimato srities veiksmų taryba, kurią sudaro ekspertai, mokslininkai, su ja konsultuojamasi planuojant NEKSVP priemones. K. Klaas supažindino su pertvarka Estijos Šiaurės Rytų regione, kur sutelkta skalūnų pramonė, jame išmetama 80 proc. visų šalies ŠESD. Regiono transformacijai bus skiriama didžioji dalis ES fondų lėšų.
Lenkijai svarbus taršios angies naudojimo energetikoje atsisakymas ir perėjimas prie atsinaujinančių energetikos išteklių. „Lenkai nori investuoti, tačiau tų investicijų per kelias dienas nebus“, – tvirtino Lenkijos atstovė M. Kocon. Latvis D. Dubrovskis sakė, kad norint pritraukti žaliąsias investicijas labai svarbi ir mokesčių politika.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos inf.
