Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja apie reikšmingus Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d. Šie pokyčiai apima tiek darbuotojų teisių apsaugos stiprinimą, tiek darbo santykių skaidrumo užtikrinimą.

Išeinantis Seimas 2024 m. spalio viduryje patvirtino šūsnį Darbo kodekso pakeitimų. Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė pranešime spaudai aptaria esminius pakeitimus, kurie dar šiuo metu laukia Prezidento patvirtinimo. Didžioji dauguma pakeitimų įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.

Šeimos ir darbo derinimas vykdant darbo santykius tampa vis aktualesnis. Tinkamas šeimos ir darbo derinimas padeda išvengti įvairių neigiamų pasekmių, prisideda prie gyvenimo kokybės, darbuotojų psichologinės būklės, finansinės padėties ir šeiminių santykių stabilumo.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. šeimos turės daugiau galimybių derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą, mat įsigalios Darbo kodekso 112, 133 ir 134 straipsnių pakeitimai.

Vis daugiau darbuotojų dirbant nuotoliniu būdu, siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostatomis dėl nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo.

Nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvos darbo kodeksas (DK) pasipildys gana skubiais naujais pakeitimais, kuriuos Seimas patvirtino gegužės pabaigoje. Iš pirmo žvilgsnio jie teatrodo redakcinio pobūdžio, tačiau nauji papildymai padės išspręsti ne vieną darbuotojo ir darbdavio ginčą, kylantį dėl skirtingo DK interpretavimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad pagal naująjį Darbo kodeksą, tėvai, kurie neturi teisės į kas mėnesį suteikiamas papildomas poilsio dienas (dažnai vadinamas „mamadieniais“ arba „tėvadieniais“), auginantys vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi teisę gauti ne mažiau kaip pusę darbo dienos laisvo laiko, paliekant jiems vidutinį darbo užmokestį.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Darbo kodeksui pasikeitė ir Užimtumo įstatymo nuostatos. Iki šiol vykdytas Viešųjų darbų programas keičia Užimtumo didinimo programos, už kurių rengimą, organizavimą ir finansavimą atsakingos bus geriausiai savo gyventojų poreikius žinančios savivaldybės.

Lietuvoje darbo santykiai nuo liepos 1 dienos reguliuojami pagal naujo, liberalesnio Darbo kodekso nuostatas. Jo rėmėjai sako, kad lankstesni darbo santykiai paskatins investicijas ir darbo vietų kūrimą. Kritikai perspėja, kad žmonės bus mažiau apsaugoti, nes kodeksas palengvina darbuotojų atleidimą iš darbo.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Darbo kodekso pataisas.