Siūloma numatyti, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki nuotoliniu būdu dirbamo mėnesio pabaigos. Taip pat siūloma numatyti, kad kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.
Tokias Darbo kodekso pataisas įregistravę Seimo nariai socialdemokratai Linas Jonauskas ir Rasa Budbergytė sako, kad, jas įteisinus, ir darbuotojai, ir darbdaviai turėtų aiškesnes laiko ribas pasiekti susitarimui dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo.
„Taip pat būtų užkertamas kelias galimam darbdavio piktnaudžiavimui, kai išlaidos išvis nekompensuojamos arba įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį. Darbo kodekso pataisų rengimą lėmė tai, kad pandemijos metu daugelis darbuotojų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų, patirdami papildomas išlaidas, susijusias su jų darbu, kurios ne visada darbdavio yra kompensuojamos“, – sako projekto autoriai.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
„Ši nuostata palieka neapibrėžtumą, iki kada turėtų būti sutariama dėl nuotolinio darbo išlaidų kompensavimo“, – sako Darbo kodekso pataisas inicijavęs Seimo narys L. Jonauskas.
Beje, šių metų sausio pabaigoje Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narys Tomas Bičiūnas pasiūlė papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kuriomis būtų užtikrinta darbuotojų teisė į privatų gyvenimą, primena ELTA.
Darbo kodekse jis siūlo numatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“
Pasak parlamentaro, šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. „Pastebima, kad tokia praktika turi neigiamų padarinių, nes skatina pailginti darbo laiką bei ištrinti ribas tarp darbo ir privataus gyvenimo. Taigi po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems“, – sako Darbo kodekso pataisas įregistravęs T. Bičiūnas.
Pasak jo, Europos Parlamentas jau ėmėsi iniciatyvos ir patvirtino teisėkūros iniciatyvą, kuria siekiama darbuotojams užtikrinti teisę išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti darbdavio nepasiekiamam nedarbo metu.
