– Mūsų mokytojai aukštąjį išsilavinimą įgijo iš esmės Lietuvos aukštosiose mokyklose, todėl jiems reikia patobulinti lenkų onomastiką ir terminologiją. Jie privalo nuolat tobulintis lenkų kalba, nes po kelerių metų studijų Lietuvoje mokymas lenkų kalba mūsų pedagogams dažnai yra problemiškas,  – sakė Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Juzef Kvetkovskij. Organizacija, gruodį švęsianti 25 metų veiklos jubiliejų, žino šią problemą, skiria dėmesio Lietuvos lenkų mokyklose dirbančių mokytojų tobulinimui. Išvykimas tobulintis galimas draugijos „Macierz Szkolna“ bendradarbiavimo su daugeliu Lenkijos tobulinimo įstaigų dėka.

– Norinčiųjų, pradedant pradinių klasių ir baigiant įvairių dalykų mokytojais, mokymas per šiuos metus vyko nuolat ir toliau tebevyksta, – sakė pirmininkas.

Ypač noriai į kursus Lenkijoje mokytojai važiavo pirmaisiais draugijos „Macierz Szkolna“ veiklos metais – Lietuvos lenkų švietimo atgimimo laikotarpiu. Tada buvo didžiulis Vilniaus krašto mokytojų poreikis tobulintis.

Vertinga patirtis
Kalbėdama apie veiklos pradžią, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininko pavaduotoja Kristina Dzeržinska sakė, kad institucija, pasiūliusi didžiausią mokytojų mokymų įvairovę, buvo Liublino Polonijos mokytojų centras.

– Čia tobulinosi polonistai, pradinių klasių, muzikos, choreografijos mokytojai tiek iš Lenkijos, tiek ir iš viso pasaulio. Centras ypatingą dėmesį skyrė mokytojams iš Rytų, – sakė K. Dzeržinska. Kitas tobulinimosi centras, jau dvidešimtus metus kviečiantis Vilniaus krašto mokytojus, yra Gdansko mokytojų ugdymo centras.

Lenkijos patirtis buvo labai svarbi nepriklausomoje Lietuvoje formuojantis lenkų darželio grupėms. Siekiant pakelti Vilniaus krašto vaikų darželių auklėtojų kvalifikaciją, daug prisidėjo Slupsko Aukštoji pedagogikos mokykla.

– Per vasaros atostogas Slupskas priimdavo net po dvi mokytojų grupes iš Lietuvos. Iš viso persikvalifikavo daugiau kaip 300 žmonių“, – pasakojo ponia Kristina ir pabrėžė, kad daug darželių ir pradinių klasių mokytojų mokymų įvyko draugijos „Wspólnota Polska“ Palenkės Balstogės skyriaus dėka. Lenkijoje įgyta profesinė patirtis padėjo pakelti Lietuvos lenkų ikimokyklinių įstaigų lygį.

– Tam tikroje konferencijoje mūsų auklėtojai galėjo parodyti daugiau žinių nei dirbantieji žinomuose lietuvių vaikų darželiuose“, – neslėpė pasitenkinimo vicepirmininkė. Ji pridūrė, kad labai vertingus darželių auklėtojų ir logopedų mokymus pradžioje taip pat siūlė ir Balstogės logopedinės konsultacijos institucija, nes Lietuvoje visai nebuvo lenkų logopedų.

Turi  geresnes galimybes
Daugelį metų Vilniaus krašto pedagogai taip pat vykdavo į mokymus Gdynėje, Vroclave, Katovicuose, Lodzėje, organizuojamus aukštųjų mokyklų mokytojų tobulinimo centrų. Plačią ir vertingą mokymų pasiūlą teikia draugija „Wspólnota Polska“ ir visuomeninė įstaiga „Pagalba lenkams Rytuose“. Ir nors didžiausias galimybes kelti kvalifikaciją turi lenkų kalbos mokytojai, taip pat negali būti pamiršti ir kitų dalykų mokytojai. Pavyzdžiui, Lietuvos fizinio lavinimo mokytojai buvo mokomi Gorzów Wielkopolski Kūno kultūros akademijoje, o NAI (Nacionalinės atminties institutas) kviesdavo į kursus istorikus. Į mokymus Lenkijoje taip pat vykdavo Lietuvos lenkų mokyklų vadovai.

– Mūsų mokytojai turi geresnes galimybes už lietuvių mokyklų mokytojus, nes jie tobulinasi Lietuvos institucijose ir taip pat turi galimybę vykti į kursus Lenkijoje, – sakė J. Kvetkovskij. Ir tai, kaip pabrėžė, veikia Vilniaus krašto lenkų mokyklų teikiamo išsilavinimo lygio kėlimą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tobulinimosi kursai Lenkijoje mūsų mokytojams nieko nekainuoja, nes jie yra finansuojami Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos. Kartais reikia sumokėti tik kelionės išlaidas, tačiau savivaldybės dažnai sumoka ir už transportą. Tuo tarpu Lietuvoje mokytojai turi mokėti už kiekvienus kursus.

– Antroji, ypač dabar populiarėjanti mokymų kryptis – mokytojų mokymų organizavimas čia, vietoje. Tai patogu, nes mokytojams nereikia atitrūkti nuo darbo“, – pabrėžė J. Kvetkovskij.

Mokyklų teatrų suklestėjimas
Itin vertingi Lietuvos mokytojams, kaip sakė K. Dzeržinska, buvo Balstogės teatro rengiami kursai.

– Per dešimt metų juos baigė daugiau kaip 80 mūsų mokytojų. Tai buvo didžiausias Vilniaus krašto mokyklų teatrų klestėjimo laikotarpis, – sakė draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininko pavaduotoja. Taip pat negalima nutylėti apie šiame mieste polonistams organizuojamus kursus, rengiančius skaitovų instruktorius.

– Prie draugijos „Wspólnota Polska“ buvo įkurtas Mokytojų tobulinimo centras su buveine Ostródoje. Jo organizuotais mokymais pasinaudojo daug mūsų biologijos, pradinių klasių, lenkų kalbos ir kitų dalykų mokytojų. Prieš kelias dienas vyko muzikos mokytojų mokymai, – pasakojo pirmininko pavaduotoja. Ji pridūrė, kad dažnai patys mokytojai rodo iniciatyvą ir pasako, kokių mokymų jiems trūksta.

Tikslaus Lenkijoje besitobulinusių Lietuvos mokytojų skaičiaus draugija „Macierz Szkolna“ neturi, kadangi, kaip minėjo K. Dzeržinska, be kursų, į kuriuos kviečia „Macierz Szkolna“, daug mokymų vyksta globėjiškų mokyklų, savivaldybių bendradarbiavimo pagrindu ir ne tik. Be to, mokytojai dabar turi galimybę vykti tobulintis įgyvendinant ES projektus Erazmus.

– Bet apie 200 žmonių tikrai kasmet vyksta į mokymus Lenkijoje, – pasakė ponia Kristina.

Turtinga pasiūla
Į kiekvieną mokymų pasiūlymą mokytojai reaguoja pritariamai, važiuoja noriai, – sakė Šalčininkų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič. Kvietimus į mokymus Lenkijoje rajono mokytojai daugiausia gauna iš draugijos „Macierz Szkolna“. Plačią vairių nemokamų mokymų pasiūlą taip pat teikia organizacijos, su kuriomis Šalčininkų rajono savivaldybė bendradarbiauja tiesiogiai: draugijos „Wspólnota Polska“ Lomžos ir Torūnės skyriai, draugijos „Odra – Nemunas“ Vroclavo skyrius, draugijos „Wspólnota Polska“ Ostródos mokytojų tobulinimo centras. Be to, kiekviena rajono švietimo įstaiga tiesiogiai bendradarbiauja su Lenkijos mokyklomis, o Lenkijos partneriai mokyklų vadovus ir pedagogus kviečia į tobulinimosi kursus.

– Mokymai mokytojams yra būtini ir labai svarbūs. Mokytojai tobulina kalbą, kelia žinių apie šiuolaikinius mokymo metodus lygį ir ugdosi gebėjimus vesdami pamokas naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis, – akcentavo vedėja. Ji pabrėžė, kad didžiausią poreikį turi mokymai, kaip naudotis interaktyvia lenta ir šiuolaikinėmis multimedijos technologijomis, kaip dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, organizuoti psichologinę-pedagoginę pagalbą mokykloje ir kt. Taip pat vertingi tie mokymai, iš kurių mokytojai grįžta su mokymo priemonėmis.

– Tokie kursai, susiję su 1-4 klasių lenkų kalbos mokymo programa, vyko Sulejówek mieste. Mokymų dalyviai į savo mokyklas grįžo gavę nešiojamųjų kompiuterių ir multimedijos projektorių. Iš draugijos „Wspólnota Polska“ Lomžos skyriaus organizuotų logopedų mokymų pedagogai grįžo gavę dovanų metodinės pagalbos rinkinius, kurie tikrai praturtins jų darbą, – sakė R. Markevič.

Geras mokytojas mokosi visą gyvenimą
Tobulinimosi Lenkijoje galimybe taip pat noriai naudojasi Vilniaus rajono mokytojai.

– Vilniaus rajono pedagogai mokosi valdymo, įvairių metodų ir mokymo formų, šiuolaikinių technologijų naudojimo pamokoje tobulinimo kursuose ir t.t., – pasakojo Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Lilija Andruškevič. Kaip pabrėžė, šie mokymai yra labai vertingi, nes jie vyksta gimtąja kalba. – Mokytojai turi galimybę tobulinti gimtąją kalbą, užmegzti bendradarbiavimą su Lenkijos mokytojais, įstaigomis, gilinti mokomojo dalyko žinias, kelti kompetencijas informacinių technologijų srityje, – mokymų reikšmę mokytojams aiškino L. Andruškevič.

Draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininko pavaduotoja yra įsitikinusi, kad tie, kurie nori ir siekia tobulėti, visada pasinaudos didele įvairių kursų pasiūla. Ji dėkinga Lenkijos institucijoms už mūsų mokytojų kvietimą į mokymus.

– Verta, kad tai būtų tęsiama toliau. Nors dažnai siūlomi kursai internetu, bet tiesioginio kontakto su dėstytoju negalima pakeisti, – sakė  Krystyna Dzeržinska. Ji garantavo, kad Vilniaus krašte nerasime nė vienos mokyklos, kurios mokytojai nebūtų dalyvavę mokymuose Lenkijoje. – Čia pasitvirtina principas, kad geras mokytojas mokosi visą gyvenimą. Ne tik moko, bet taip pat ir pats mokosi. Ir tai tikriausiai svarbiausias dalykas, nes jei mokytojas liausis mokęsis, tai nepajėgs ir mokinio paskatinti mokytis, – konstatavo K. Dzieržinska. Ji pabrėžė, kad mokytojas, kuris mokosi visą gyvenimą ir turi drąsos pasakyti, kad kažko „nežinojau, bet išmokau ir dabar noriai perteikiu jums“, turbūt yra vertingiausias asmuo mokykloje.

Ivona Klimaševska

„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“